Klaipėdoje populiarėja vyrų pagalbos linija

Sunkumų – tik daugiau

Klaipėdoje pirmoji Lietuvoje specializuota emocinės paramos vyrams linija pradėjo veikti pernai lapkritį.

Jos atsiradimu pasirūpino Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro kolektyvo iniciatyvinė grupė bei jos vadovė dr. Dalia Puidokienė.

Paskambinę telefonu, vyrai dabar ne tik gali atvirai pasidalyti juos slegiančiomis problemomis, bet ir gauti kvalifikuotų specialistų konsultacijas.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėjos Jolantos Sakalauskienės, pandemijos ir karantino metu psichologiniai bei emociniai sunkumai, su kuriais susiduria vyrai, dar labiau paaštrėjo, todėl nevyriausybinių organizacijų, vyrų krizių centrų pagalba, teikiant kompleksinę paramą vyrams, šiuo laikotarpiu yra itin svarbi.

Per pirmuosius kelis mėnesius pagalbos vyrams linijos suteikė beveik 600 konsultacijų.

Vyrai dažniausiai skambino pasitarti dėl santykių problemų, nepaaiškinamo liūdesio, blogos emocinės būklės, narkotikų, alkoholio ar kitų žalingų įpročių nulemtų aplinkybių, socialinės izoliacijos, užimtumo ar darbo problemų, sunkios finansinės padėties, savižudybės rizikos.

Neatliepus emocinių poreikių, vyrai yra linkę į rizikingą sveikatai elgseną, kuri neretai baigiasi smarkiais sužalojimais ar net mirtimi.

Tik gerų norų nepakanka

Pagalbos linijos, teikiančios emocinę pagalbą tik vyrams, ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje iki tol nebuvo.

Apie tai, kad tokia pagalba labai reikalinga, liudija statistika: vyrai žudosi 4–5 kartus dažniau nei moterys.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2017 m. nusižudė 153 moterys ir net 595 vyrai.

„Dirbame dar neilgai, tačiau mums sekasi tikrai neblogai. Planuojame didinti apimtis, nes yra poreikis. Bet, kad tą poreikį užtikrintume, privalome turėti ir žmogiškųjų, ir finansinių resursų. Vien tik gerais norais to padaryti nepavyks, nes esame nevyriausybinė organizacija. Patys turime sau prasimanyti finansavimą, kad atlieptume žmonių poreikius. Mūsų algoritmas labai paprastas“, – kalbėjo D.Puidokienė.

Nuolat akcentuojama, kad emocinės paramos poreikis ypač išaugo pandemijos metu, skambučių daugėja.

Žmones slegia ir izoliacija, ir išgyvenimo klausimai, ir nerimas.

„Ši linija atsirado remiantis šalutine informacija, kai į moterims skirtą liniją vis dažniau ėmė skambinti ir vyrai. Be to, esame specializuotos pagalbos centras ir teikiame pagalbą nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje, kur tarp nukentėjusiųjų – ne vien tik moterys (nors jų – dauguma), bet yra ir vyrų. Matėme, kad jų skambučių daugėja“, – pasakojo D.Puidokienė.

Nori vyriško pokalbio

Veiklos pradžia, anot D.Puidokienės, nebuvo tokia paprasta, nes rasti žmonių, kurie teiktų kvalifikuotą pagalbą, buvo nelengva, o savanorių tai linijai reikėjo būtent vyrų.

Pernai metų gale susikūrė dar ir Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centras, kuris ilgainiui perims šios telefoninės pagalbos vyrams linijos kuravimą.

„Jie perima tą veiklą, intensyviai dalyvauja procese. Mes baigiame ruošti pirmąją savanorių grupę, kurią sudaro beveik vien vyrai ir vienintelė moteris. Jie dalyvauja, mokosi ir jau rudenį patys ruoš antrą savanorių grupę. Panašus Vyrų krizių centras veikia ir Kaune. O mūsų šios linijos tikslas yra suteikti vienkartinę, trumpalaikę emocinę paramą besikreipiančiajam“, – tvirtino D.Puidokienė.

Esą čia labai svarbus anonimiškumo ir konfidencialumo principas, pagalbą teikiantis savanoris taip pat lieka anonimas. Tai reikalinga dėl jo paties saugumo.

„Vyrai dažniausiai nori kalbėtis su konsultantu vyru. Ir neretai skambinantieji nustemba, kodėl atsiliepė moteris. Nors pirmosios vyrų linijoje kaip tik buvo savanorės moterys, kurios jau buvo apmokytos ir dirbo Moterų ar Vaikų pagalbos linijose. Šiuo atveju, manau, specialistui lytis nėra barjeras, bet sieksime, kad mūsų savanorių būtų kuo daugiau vyrų“, – kalbėjo D.Puidokienė.