Klaipėdiečių triumfas – egzotiškame Dubajuje

Pripažino geriausia pasaulyje

Pasaulinė kanceliarinių prekių ir dovanų sektoriaus paroda per metus paprastai organizuojama dviejuose miestuose – Frankfurte (Vokietijoje) ir Dubajuje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose).

S. Jokužio spaustuvės komanda artėjantį sausį užsiregistravo dalyvauti parodoje tik Frankfurte ir pradžioje į Dubajų šių metų lapkritį vykti net neketino, tik nusiuntė savo gaminių pavyzdžius. Bet tada viskas netikėtai apsivertė.

„Viskas prasidėjo nuo to, kai netekome Rytų rinkos, vadinamojo Šilko kelio, kurį ilgai puoselėjome, kai buvo nukirptas paskutinis siūlas, tuomet traukėsi rinka ir pačioje Lietuvoje, privalėjome ieškoti išeičių. Kaip tik Dubajuje turėjo vykti pasaulinė kanceliarinių prekių gamintojų kontaktų mugė ir gaminių paroda. Ten garsiausios pasaulio įmonės atveža savo naujausius gaminius. Nusiuntėme ir mes savo gaminių pavyzdžius“, – pasakojo spaustuvininkas ir leidėjas S. Jokužys.

Klaipėdiečiai jau kelerius metus gamina „CLOUD LINE“ prekės ženklo užrašų knygas, kurios labai populiarios Lietuvoje. Būtent jas ir nusiuntė į Dubajų.

Ten visus pateiktus gaminius vertino labai kompetentinga komisija, kurią sudarė ekspertai iš įvairių pasaulio šalių.

„Netrukus iš Emyratų gauname žinią, kad mūsų užrašų knyga pateko į konkurso finalą. Tada teko skubiai organizuoti vykimą į Dubajų, įsirengti ten savo gaminių stendą. Ir galiausiai viskas buvo ne veltui, nes mūsų gaminta užrašinė netrukus išrinkta pačia geriausia pasaulyje. Mus pačius pritrenkė ta geroji naujiena“, – džiaugėsi S. Jokužys.

Įvertinimas: Dubajuje vykusioje prestižinėje parodoje „Paperworld Middle East 2023“ klaipėdiečių S. Jokužio leidyklos-spaustuvės komandos gaminys pelnė „Gražiausio užrašų knygos dizaino“ apdovanojimą. / V. Jokužytės asmeninio archyvo nuotr.

Po sveikinimų – euforija

Užrašų knygos, kuri nuskynė laurus Dubajuje, dizaino autorė – S. Jokužio spaustuvės vykdomoji direktorė Vaiva Jokužytė.

Klaipėdietei šis įvertinimas labai svarbus, nes teko konkuruoti su pasaulinio garso dizaineriais ir spaustuvėmis, kurios 50 ir daugiau metų gamina tik darbo knygas.

„Kai mūsų knyga pateko į finalą, buvo nuojauta: o gal ir laimėsime? Tačiau maniau, kad tai sunkiai įmanoma, nes yra kitos kompanijos, kurios daug metų dirba šioje srityje. O kai mus paminėjo tarp nugalėtojų, atsisukome su kolege viena į kitą, dar norėdamos pasitikslinti, ar teisingai išgirdome. Bet kai pamatėme, kad mūsų knyga rodoma ekrane ir šalia buvę žmonės pradėjo mus sveikinti, apėmė euforija. Buvo gera, kad mūsų darbas įvertintas ir šypsenų tiek daug“, – įspūdžiais iš apdovanojimo ceremonijos dalijosi V. Jokužytė.

Kiekvienos naujos darbo knygos atsiradimas prasideda būtent nuo Vaivos idėjos, tačiau kūrėja pripažįsta, kad be komandos bet kokį sumanymą įgyvendinti būtų labai sunku.

„Bet kokią naują idėją pradžioje aptariu su komanda, pasižiūriu, kokia jų emocija, kaip jie reaguoja į naujus viršelius, aprašymus, spalvas. Iš pradžių tą tiriamąjį darbą atlieku savo aplinkoje. Galiausiai išbaigti idėją yra mano atsakomybė. Baltijos šalyse mes buvome pirmieji, kurie kraštų dažymą pritaikėme būtent darbo knygoms ir užrašinėms. Dabar ir italai įsigijo įrangą, bando kažką panašaus daryti. Mūsų darbo knygų unikalumas yra tas, kad jos yra išbaigtos iki galo. Tas išbaigtumas turbūt ir lėmė apdovanojimą“, – mano V. Jokužytė.

Štai maža Lietuva su savo maža spaustuve nustebino pasaulį savo gaminių kokybe ir dizainu. Ir tai – žavu.

Vienas konkurso kriterijų buvo, kad užrašinė būtų kiek įmanoma ekologiškesnė.

Klaipėdiečių pagaminta užrašų knyga atitiko visas nūdienos aktualijas.

„Viršelio įspaudas su lietuviškais mėnesių pavadinimais ir pati medžiaga tokia, kad knygą paėmus, nesinori jos paleisti iš rankų. Po apdovanojimo stende sulaukėme labai daug svečių. Kai kurie net nesidomėjo, ką reiškia tie žodžiai viršelyje. Jie tik kalbėjo, kad knyga labai graži ir norėtų ją turėti. Mes pabrėžėme, kad čia lietuvių kalba surašyti mėnesiai. Atsirado tokių žmonių, kurie pareiškė norą tokias knygas turėti atspaustas jų kalba – arabų ar anglų. O mums dar smagiau, kad knyga yra tokia universali, jog mažai kam rūpėjo, kas atspausta jos viršelyje, jiems buvo svarbi estetika ir emocijos, kurias ji sukėlė“, – džiaugėsi V. Jokužytė.

Beveik M. Polo kelias

„Parodoje buvo ir daug spaustuvininkų iš Rytų šalių – Indijos, Kinijos. Jie apžiūrėjo mūsų užrašų knygas ir pripažino, kad tokios produkcijos, kaip mūsų, jie šiandien dar padaryti negali. Tai buvo pats didžiausias komplimentas. Nors jie mumyse, kaip pradžioje ir skandinavai, dar nematė konkurentų. Manau, kad kitą sykį jie į mus žiūrės atidžiau. Jei pavogs idėjas? Idėjas nuolat vagia. Pavogs, tai mes sugalvosime ką nors kita. Bet jie negali pavogti to, ko mes dar nesugalvojome. Nereikia į tai kreipti dėmesio“, – šypsojosi S. Jokužys.

Verslininkas pripažino, kad po šio įvertinimo Dubajuje teks daug ko mokytis, nes iš parodos parsivežė visą pluoštą potencialių verslo partnerių kontaktų iš Rytų šalių, kurių bendravimo stilių dar teks perprasti, teks ieškoti žmonių, mokančių kalbėti ir rašyti arabiškai.

„Parodoje štai eina išdidus arabiškos išvaizdos, rytietiškais rūbais apsirengęs žmogus, paskui jį – keli tarnai, trumpam sustoja prie stendo, kiek patylėjęs, jis padeda vizitinę kortelę, prataręs: „Mes su jumis dirbsime“, nueina. O kas toliau? Kaip dirbsime? Tai bus naujas pažinimas, beveik Marco Polo (XIII–XIV a. Venecijos pirklys, keliautojas – A. D.) kelias. Svarbiausia, kad mus pastebėjo, bent jau įsiminė Lietuvos vardą, tai yra kokybiškai dirbančios valstybės ženklą“, – teigė S. Jokužys.

Saulius Jokužys / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nebijoti lipti į kalną

Pasak S. Jokužio, bet koks kelias į naujas rinkas reikalauja laiko ir sumanumo.

Kol klaipėdiečių spaustuvė su savo gaminiais įsitvirtino Skandinavijos šalių rinkoje, prireikė 5–7 metų.

O pradėta buvo nuo vizitinių kortelių.

„Šitas mūsų gaminio įvertinimas Dubajuje yra tam tikras vilties blyksnis ir parodymas kitiems, kad Šilko keliui užsivėrus, yra šansas nutiesti Gintaro kelią. Dabar pasaulis toks globalus, kad nebeliko tolimų kraštų, nes dėl globalios logistikos visi kampai yra pasiekiami. Bet tokiame pertekliuje parodyti kažką naujo ir suspindėti nėra taip lengva. Mums labiau rūpėjo ne tik save parodyti, bet atskleisti, kad lietuviai yra išmanūs, gabūs, inovatyvūs ir kūrybiški, nes gauti už dizainą pagrindinį prizą, konkuruojant su italais, šveicarais, austrais, kinais, amerikiečiais, nėra taip paprasta. Bet štai maža Lietuva su savo maža spaustuve nustebino pasaulį savo gaminių kokybe ir dizainu. Ir tai – žavu. Kai kurie apskritai pirmąkart išgirdo apie Lietuvą, nes mes vieninteliai ten buvome“, – kalbėjo S. Jokužys.

Pastarieji metai, kai verslui teko ištverti pandemijos, o vėliau Rusijos Ukrainoje sukelto karo iššūkius, pasak S. Jokužio, vietos verslininkus tik užgrūdino.

„Tai išryškino lietuvių bruožus, kad esame užsispyrę, nepasiduodame negandoms, ieškome išeities, ieškome kelių, kaip išlikti ir išgyventi. Juk jokių žemės turtų – deimantų ar naftos – mes neturime. Mūsų turtas yra Lietuvos žmonės. Su savo kūrybingumu, darbštumu galime daug pasiekti ir tą darome. Todėl skatinu visus ieškoti tų kelių, kurie kartais atrodo nepasiekiami ir neįmanomi. Nereikia bijoti lipti į kalną“, – kalbėjo S. Jokužys.

Klaipėdietis neslėpė, kad situacija Lietuvos versle vis dėlto sudėtinga: nėra galimybių pakreipti globalių įvykių, Vyriausybė ne visada girdi verslo atstovų pasiūlymus, neįmanoma pakeisti siaubingą posovietinį mąstymą valdininkų, kurie įsitikinę, kad verslininkai yra išnaudotojai ir kapitalistai, sėdintys ant pinigų maišo.

„Šiandieninis verslininkas yra kaip koks Čingačgukas Didžioji Gyvatė (filmo apie indėnus personažas – A. D.), kuris eina Didžiuoju karo taku ir nežino, ar jam nuims skalpą, kuris nežino, kas jam yra priešas, kas draugas. Nepaisant to, mes vis dar laikomės, vis kažką sugalvojame“, – teigė S. Jokužys, pripažinęs, kad po šio įvertinimo Dubajuje laukia naujos patirtys.