Klaipėdiečiai šiurpsta: nuožmios atakos – iš dangaus

Skraidė virš galvos

Klaipėdietis Algis su dienraščiu „Klaipėda“ pasidalijo savo „bendravimo“ su kirais patirtimi.

Vieną vakarą vedžiodamas šuniuką jis tapo netikėtos kiro atakos auka.

Didžiulis paukštis buvo agresyviai nusiteikęs, pakilęs nuo balkono atbrailos jis praskrido vos per kelis centimetrus nuo vyro galvos.

Tokio paukščio elgesio priežastis paaiškėjo, kai Algio šuniukas iš po balkono išvijo katiną. Pasirodo, katinas užpuolė kiro jauniklį, todėl didysis sparnuotis ir įsisiautėjo.

Maitino strimelėmis

Sužeistą paukščiuką Algis parsinešė namo, išgydė akį, netrukus sugijo ir katino draskyto kiro jauniklio žaizdos.

Vyras džiaugiasi išgelbėjęs nekaltą gyvybę ir pasakojo kasdien išnešantis kiriuką į kiemą parodyti paukščiuko mamai.

Kaip ši vertina tokius „pasimatymus“, sunku pasakyti. Tačiau vyras nepraranda optimizmo.

„Abu maitinu šaldytų strimelių gabaliukais. Paukščiukas jau apsiplunksnavo, išdykauja, žaidžia su mano šuniuku. Dabar didžiausias galvos skausmas, kada ir kur saugiai jį paleisti“, – kalbėjo vyras.

Jie išnaudoja žmones.

Patarė paleisti į laisvę

Paskambinęs Gyvūnų globėjų asociacijos telefonu vyriškis išgirdo patarimą kuo greičiau kiriuką paleisti į laisvę. Jis pasipiktino tokia rekomendacija.

Algis mano, kad dar nesutvirtėjusį jauniklį netrukus sumedžiotų miesto katinai.

„Nenuostabu, kad kiras puolė žmogų, gindamas vaiką. Ir maža kregždutė puola, kai kyla grėsmė jaunikliams. Blogai, kai žmonės ima globoti laukinius paukščius. Iš tokio paukščio nieko gero nebus. Geriausia būtų atiduoti jį jo tėvams, nunešti į kokią nors pievą. Gamtoje be priežiūros paliktuosius kiti padarai suvartoja. Ką užaugina žmogus, gamtai jau prarasta. Katinas, aišku, – ne gamtos dalis, o žmogaus augintinis. Katinai labai daug sparnuočių sunaikina“, – paaiškino dienraščio „Klaipėda“ pakalbintas Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Vytautas Jusys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Miestuose atsirado neseniai

Pamačiusi kiro, dorojančio balandį, vaizdo įrašą, sureagavo net grybų žinovė Jurga Motiejūnaitė.

Ji socialiniame tinkle ryžosi klausti garsiojo gamtininko Mariaus Čepulio, ar kiras gali pats karvelį susimedžioti, ar čia tiesiog klasikinis maitėdos atvejis.

Gamtininkas, aplinkos ministro patarėjas, besirūpinantis biologinės įvairovės išsaugojimu ir gyvūnų gerove, M. Čepulis patvirtino, kad kirai medžioja balandžius. Jis pats sakėsi yra stebėjęs, kaip du kirai vieną balandį pribaigė ir skaniai surijo.

„Kirai negaišta laiko evoliucijos užsiėmimuose“, – konstatavo ministro patarėjas.

Labai panašiai kalbėjo ir Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas V. Jusys.

„Tie miesčioniški kirai, perintys ant stogų, užpuola karvelius. Pirmoji sidabrinių kirų pora pirmą kartą užfiksuota perinti Kiaulės Nugaros saloje 1985 m. Nuo tada jie pradėjo plisti ir Klaipėdoje. Jie išnaudoja žmones. Maisto ieško atvirose šiukšliadėžėse, balkonuose. Kur netvarka, ten atsiranda maitėdos“, – sakė V. Jusys.