Klaipėdiečiai niršta: mieste – vėl smarvė

Negali užmigti

Trečius metus pietinėje Klaipėdos pusėje gyvenanti moteris tikino, kad tropinis karštis tapo dar sunkiau pakeliamas.

Anot jos, išvėdinti namų neįmanoma – pro langus iš lauko sklinda šlykšti lyg lauko tualeto, lyg gyvulių išmatų ar srutų, persimaišiusių su dujomis, smarvė.

Moters teigimu, nuo šio kvapų kokteilio skauda galvą, užgula nosį, jis priverčia naktį pabusti iš miego.

Pasak klaipėdietės, tokia nemalonaus kvapo ataka dažniausiai prasideda apie 21 ar 22 val. ir tęsiasi iki gilios nakties.

Moteris įsitikinusi, kad tai nėra natūralūs procesai, be žmonių žinios jie negalėtų vykti.

Tą patį byloja ir įrašai interneto tinklalapyje www.klaipedoskvapas.lt.

Bėda ta, kad turime elgtis pagal įstatymus.

Pirmadienį ir antradienį ryte žmonės, gyvenantys Taikos, Baltijos, Statybininkų prospektuose, Smiltelės, Markučių, Bandužių, Žardininkų, Lūžų, Šiaulių, Vaidaugų, Vyturio gatvėse, minėjo savo namų numerius ir konkretų laiką, kai užuodė tvaiką.

Pranešėjai apibūdino jautę srutų, nuotekų, mėšlo, išmatų, puvėsių, supuvusių kiaušinių kvapus, todėl negalėjo užmigti, norėjo vemti, jiems įsiskaudėjo galvas.

Liudija sutuoktinis

Seimo narė, aktyvi kovotoja už švarią ir nedvokiančią Klaipėdą Ligita Girskienė tikino pati stebinti situaciją ir bandanti sutelkti klaipėdiečius, kad jie nenuleistų rankų.

„Situacija dar nėra tokia dramatiška kaip rašo kai kurie žmonės. Gal čia psichologinis momentas daro didesnę įtaką. Pati užuodžiau kelis kartus, jautėsi nestiprus, lyg sąvartyno pūvančių atliekų kvapas. Gyvenu Lūžų gatvėje, ketvirtadienį grįžtu, savaitgalį ir visą pirmadienį būnu namuose. Kai jau pamatau, kad žmonės rašo, paskambinu šeimai, paklausiu, ką jaučia. Vakar rašė, kad blogai, kad žiaukčioja. Paskambinau vyrui, sakė, kad jautė tik nedidelį atliekų kvapo dvelktelėjimą, bet jis buvo momentinis ir nedramatiškas“, – apie pastarojo meto kvapus pietinėje Klaipėdos dalyje kalbėjo Seimo narė.

Kartais grįždama į Klaipėdą nuotekų kvapą L.Girskienė, kaip sakė ji pati, jaučia ties įmone „Philip Morris Lietuva“.

Seimo narė spėjo, kad jį gali jausti Baltijos prospekto gyventojai.

Mato progresą

Praėjusią savaitę L.Girskienės iniciatyva buvo surengtas susitikimas dėl kvapų ir taršos mažinimo priemonių su visomis įmonėmis, kurios yra potencialios kvapų skleidėjos: „Mestilla“, „Klaipėdos vanduo“, KRATC, „Branda Lt“, „Grigeo Klaipėda“.

Įmonių atstovai pristatė, ką nuveikė per metus.

Socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Pietinė Klaipėda“, kurios administratorė yra Seimo narė, paskelbtas šio susitikimo vaizdo įrašas.

Ji tikino stebinti pačios įkurtos interneto svetainės „Klaipėdos kvapas“ registracijos duomenis.

L.Girskienė tikino, kad šiuos duomenis analizuoja ne tik ji pati, bet ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, Klaipėdos savivaldybės, Klaipėdos universiteto ir LEZ administracijos. Pranešimai analizuojami, daromos išvados apie kvapų kilmę.

Susitikimas buvo viešas, jame galėjo dalyvauti bei pasisakyti ir gyventojai.

„Įmonės juda į priekį, bet tikrai ne visos. Daug padaryta, bet dar daug reikia atlikti. Kvapų klausimu atsakingas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Savivaldybėje yra Aplinkos kokybės skyrius, bet ten neįmanoma prisiskambinti, nes jie vis dar dirba nuotoliniu būdu. Todėl 100 kartų įsitikinau – jei mes patys nesiimsime, niekas kitas ir nedarys. Visi nuo savęs stumia. Į susitikimą kviečiau ir savivaldybės atstovus, bet jų nemačiau, ir niekas nepasakė, kodėl jie neatėjo“, – piktinosi Seimo narė.

Dar renka komisiją

Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vadovė Ramunė Lukaševičienė ir savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus darbuotojai tikino, kad kvapai – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro reikalas.

Šios įstaigos Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas įvardijo būtinybę sukurti specialią komisiją, kurios nariai vyks į skunduose nurodytas vietas ir patys nustatys, ar esama smarvės.

Raimundas Grigaliūnas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Specialiu būdu paimti oro mėginiai taip pat bus tiriami, kažkas juos uostys ir spręs apie jų kilmę ir žalą.

Bėda ta, kad surinkti tokios komisijos narius nėra paprasta, o efektyviausias jos darbas – karščių metu, kurie netrukus žada baigtis.

„Problema nepamiršta. Kvapus skleidžiančiose įmonėse bus imami ėminiai, laboratorijose bus atliekamas modeliavimas. Bėda ta, kad turime elgtis pagal įstatymus. Apeiti procedūrų neturime teisės, bet surinkti komisijos narius nėra taip lengva, kaip galbūt atrodo“, – ilgą ir sudėtingą kvapų kontrolės mechanizmą bandė aiškinti R.Grigaliūnas.