Valstybinių įstaigų darbuotojų troškimo ilsėtis iš biudžeto išlaikomuose poilsio namuose neištirpdo jokie kovos su žinybinėmis poilsinėmis vajai. Nors deklaruojama, kad valstybė taupo, poilsinėms pajūryje išlaikyti ir puoselėti negailima valdiškų milijonų.

Kurs dar vieną instituciją

Dažniausiai po mokymo centrų vardu paslėptos valdžios poilsio vietelės buvo neva skaičiuojamos, o Saulėlydžio komisijos vis ragino jų atsisakyti.

Tačiau visas kovos su žinybiniu poilsiu užmojis baigėsi tik keliomis parduotomis poilsinėmis. Daugybė tokių įstaigų sėkmingai klesti iki šiol ir šią vasarą vėl atvėrė duris biudžetininkų poilsiui.

Šį pavasarį priimtas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas esą turėtų atsakyti į klausimą, kiek ir kokio turto turi valstybė.

Šį milijardinį kapitalą turės valdyti naujai sukurta valstybės įmonė. Ji užgims sujungus dvi šiuo metu valstybės nekilnojamojo turto valdyme dalyvaujančias valstybės įmones – Valstybės turto fondą ir Turto banką.

Įstatymo projektą rengusiam Audito komitetui vadovaujanti Jolita Vaickienė, paklausta, kiek ir kokių poilsinių šalyje pavyko suskaičiuoti, atsakė, kad neturi supratimo.

"Niekas iki šiol nežino, kiek tokių pastatų yra. Daug buvo kalbų apie tokias poilsines ir jų efektyvumą. Dažniausiai jos pavaldžios atskiroms ministerijoms ar valstybinėms įmonėms", – kalbėjo J.Vaickienė.

Ji aiškino, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas leis sužinoti, kokį turtą valdo valstybė.

"Apie tokio turto panaudojimo efektyvumą net nekalbu. Turime pavyzdžių, kai nuomojamos patalpos iš juridinių asmenų, o šalia valstybė valdo nenaudojamą savo turtą. Tokių paradoksų labai daug. Manau, kad tai lėšų švaistymas ir tokio turto neturi būti", – aiškino J.Vaickienė.

Auditorių poilsį saugo tvora

Tačiau panašu, kad mokymo centrais virtusių poilsinių niekas ir su kirviu neišplėš iš jų valdytojų rankų.
Valstybės kontrolės auditoriai, kurie ir turi aiškintis, ar efektyviai naudojamas valstybės turtas, taip pat mėgaujasi išskirtinėmis mokymosi ir poilsio sąlygomis.

"Kokia ten poilsinė, pilių ten nerasite. Bus liepta, perleisime kam reikia, mes nesipriešinsime įstatymui", – paklausta apie Valstybės kontrolės poilsinę Giruliuose atsakė Valstybės kontrolės Komunikacijos skyriaus vedėja Violeta Kiburytė.

Užsukęs į nuošalią gatvelę Giruliuose, Valstybės kontrolei priklausantį sklypą gali rasti tik gerokai paklaidžiojęs. Kontrolieriams priklauso Turistų gatvės pabaigoje esanti teritorija, į kurią šiaip sau nepateksi – visas sklypas atribotas tvora, įvažą į kiemą saugo vartai.

Paaiškėjo, kad auditoriai kvalifikaciją kelia net trijuose pastatuose. Sklypo gale matyti naujai pastatytas automobilių garažų kompleksas.

Nors prie dviejų pastatų buvo matyti stovintys automobiliai, sovietines poilsiavietes primenantis mokymo centras stovėjo tuščias.

Nenoriai jo duris pravėrusi patalpas prižiūrinti darbuotoja įtikinėjo žurnalistus, kad anokia čia poilsiavietė. O paklausta, kam reikia net trijų mūrų, tarstelėjo, kad mokymų metu čia suvažiuoja labai daug auditorių.

"Šiuo metu čia gyvena vienas specialistas. Jis komandiruotėje. Tačiau būna, kad visas autobusas vienu metu atvažiuoja. Va praėjusią savaitę buvo mokymai, daug svečių turėjome", – pasakojo Irena.

Mokymui – kambariai su virtuve

Moteris galų gale pakvietė apžiūrėti auditorių mokymo centrą. Triaukščiame pastate yra mokymo centro salė, o dviaukštyje įrengti kambariai. Kam naudojamas naujos statybos raudonplytis pastatas, atsakymas nenuskambėjo.

"Kuklu, tvarkinga, ypatingos prabangos nėra. Yra virtuvėlė, kad žmonės valgyti pasigamintų", – valdas rodė Irena.

Tai, kad vis dėlto šiame mokymo centre poilsiaujama, administratorė neigė, tačiau čia pat pripažino, kad Valstybės kontrolės darbuotojai turi teisę išsinuomoti šiuos kambarius atostogų metu.

Tai įrodė ir raštas, kabantis ant vienų durų. Jame prašoma lankytojų išvažiuojamųjų mokymų ir atostogų su šeima metu laikytis švaros, nepalikti įjungtų prietaisų, o išvykstant nuvilkti patalynę.

Atsisakytų nesiraukydami

Valstybės kontrolės Komunikacijos skyriaus vedėja V.Kiburytė dienraščiui aiškino, kad dar prieš trejus metus, kai buvo kilęs poilsinių naikinimo skandalas, tarnyba informavo Vyriausybę apie apsisprendimą Mokymo centro pastatą perduoti atitinkamai institucijai iškart, kai tik bus įdiegtas centralizuotas valstybės nekilnojamojo turto valdymo modelis.

"Vyriausybės nutarimu siūloma įdiegti centralizuoto nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo modelį ir centralizuoto valstybės turto valdytojui etapais, palaipsniui perduoti patikėjimo teise valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kovo 2-ąją Seimas priėmė tokį įstatymą, kuris įsigalios spalio 1 dieną. Tikimės, per tą laiką bus parengti reikiami poįstatyminiai dokumentai ir Valstybės kontrolės patikėjimo teise valdomos Mokymo centro patalpos bus perduotos Vyriausybės paskirtai institucijai", – paaiškino V.Kiburytė.

Mokymais nelabai kvepia

O štai palangiškių akis traukiantis trijų aukštų pastatas kurorto Žvejų gatvėje taip lengvai centralizuoto valstybės turto valdytojams neatitektų.

Esą visos šalies urėdijų girininkų mokymams skirtas pastatas priklauso Kretingos miškų urėdijai ir pavadintas Mokymo informacijos centru.

Tiesa, čia yra įsikūrusi Palangos girininkija, tačiau viršutiniuose aukštuose įrengti poilsio kambariai.

Apie šalia jūros vykstančius mokymus paklaustas Kretingos urėdas Antanas Baranauskas atsakė, kad senokai Palangoje buvo surengti kokie nors kursai miškininkams.

"Kad nelabai urėdijos ir turi tokių vietų. Kažkiek atvažiuoja žmonių poilsiauti, bet nedaug. Net nežinau, kiek tų kambarių – 12 ar 15 turime. Už lovą imamas apie 40 litų mokestis už parą", – tikino urėdas.

Kiek tenka urėdijai atseikėti už tokio pastato išlaikymą Palangoje, A.Baranauskas neišdavė, tačiau paaiškino, kad girininkija įsirengė autonominį šildymą ir patalpas šildo dujomis.

"Kai niekas negyvena, kitų aukštų nelabai šildome. Paliekame tik minimalų šildymą", – kalbėjo A.Baranauskas.

Centro prižiūrėtojui – butas

Šiame mokymo centre įkurdinta ne tik poilsinė, bet ir butas.

"Jame gyvena Mokymo centro vadovas. Jis, kaip ūkvedys, turi prižiūrėti, saugoti pastatą. Juk tai turtas. Jis ten vienas gyvena, šeimos neturi", – tikino urėdas.

A.Baranauskas aiškino iš poilsinės pelno negauna, bet dėl išlaikymo didelių nuostolių nepatiria.

"Lengva atimti, kai pats nestatei ir nesirūpinai. Visuomet lengviau sugriauti tai, kas buvo kitų sukurta", – apie užmojį panaikinti valstybinių įmonių poilsiavietes pasisakė A.Baranauskas.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tikino, kad jis iki šiol nežinojo nė vienos ministerijai ar jai pavaldžiai institucijai priklausančios poilsinės adreso.

"Aš asmeniškai esu prieš tokius dalykus. Negali būti painiojamos poilsiavimo vietos su kitos paskirties pastatais. Valstybinėms institucijoms neturi priklausyti poilsinės. Tai yra verslas. Jei prisidengiama mokymo tikslais, o daromos poilsiavietės "saviems" žmonėms, yra meluojama. Tokią politiką reikia išnaikinti. Ir man įdomu, kodėl Palangoje reikalingas butas? Iš kokių lėšų tai išlaikoma?" – piktinosi V.Mazuronis.

Karininkai irgi ilsisi

Palangoje ir dar viena gerokai pasikeitusi poilsinė traukia praeivių akis. Krašto apsaugos ministerijai priklausanti Palangos ramovės vila Birutės alėjoje.

Papildomų 130 mln. litų krašto apsaugai iš valstybės biudžeto prašiusi ministerija kol kas nežada atsisakyti kariškių poilsiui skirtos vilos.

"Todėl, kad pats pastatas buvo nupirktas už karininkų pinigus 1934 metais. Nežinau, ar tai būtų etiška, nes valstybė šį turtą turi tik pačių karininkų dėka", – nuotaikas dėl Palangoje valdomo ministerijos turto nusakė krašto apsaugos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Vaidotas Linkus.

Palangos ramovėje yra įrengta 12 kambarių. Para suaugusiam čia kainuoja beveik 31 litą, vaikui nuo 7 iki 16 metų – 9,26 lito.

6,3 tūkst. kv. m ploto sklype esančiam 1 633 kv. m ploto pastatui išlaikyti ministerija kasmet turi skirti nemažus pinigus. Pernai jis ministerijai atsiėjo 274 tūkst.

"Pernai Palangos karininkų ramovės remontas kainavo 37 tūkst. 667 Lt. Buvo apšiltinta ramovės pastato pastogė ir pakeistos grindys, perdažytas fasadas. Pernai šio pastatui išlaikyti skirta 236 tūkst. 774 litų", – tikino V. Linkus.

Nuo 2009 metų vien pastato remontui išleista 191 tūkst. litų.

"Tačiau beveik ketvirtadalis, t. y. 58 tūkst. 690 litų, išlaikymo išlaidų padengta iš Palangos ramovės gautų pajamų už kambarių nuomą per praėjusius metus", – pabrėžė V.Linkus.

Faktai ir išlaidos

Valstybės kontrolės mokymo centras:

Pernai Girulių mokymo centru tarnybiniais tikslais pasinaudojo 478 darbuotojai

Komandiruočių metu Girulių mokymo centre buvo apsistoję 65 darbuotojai

Mokymuose dalyvavo 413 darbuotojų

Pernai pastatų komunalinėms paslaugoms buvo išleista 43 tūkst. 185 Lt

Ryšių paslaugoms išleista 549 Lt

Ūkio reikalams – 767 Lt

Ilgalaikio turto remontui – 121 Lt

Kitoms paslaugoms – 2,3 tūkst. Lt

Skalbimo paslaugoms – 3 tūkst. 31 Lt

Darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui – beveik 132 tūkst. Lt

Iš viso šio centro išlaikymas atsiėjo beveik 182 tūkst. Lt

Įnešta už nakvynę – 36,8 tūkst. Lt

Sutaupyta nakvynės išlaidų nenuomojant viešbučio komandiruočių metu – 138,7 tūkst. Lt

Sutaupyta išlaidų salės nuomai organizuojant mokymus – 35,2 tūkst. Lt

Iš viso pajamų ir sutaupytų lėšų – 210,7 tūkst. Lt

Skirtumas tarp sąnaudų ir pajamų bei sutaupytų lėšų – plius 28,8 tūkst. Lt

Palangos karininkų ramovės remontas

2013 m. – 37 tūkst. 667 Lt

2009 m. – 60 tūkst. 800 Lt

2010 m. – 92 tūkst. Lt

2011 m. – 13 tūkst. 491 Lt

2012 m. – 69 tūkst. 950 Lt

Iš viso – 191 108 tūkst. Lt

2013 m. ramovės išlaikymui skirta 236 tūkst. 774 Lt, iš jų:

Palangos ramovės 7 darbuotojų darbo užmokestis ir soc. draudimo įmokos – 152 tūkst. 350 Lt

Komunaliniai mokesčiai – 60 tūkst. 331 Lt

Smulkus remontas, įvairios paslaugos ir ūkinės prekės – 24 tūkst. 93 Lt

Komentaras

Eligijus Masiulis
Seimo narys

Iki šiol centralizuotos valstybinio ir savivaldybės priskirto turto apskaitos nėra. Valstybė ir dabar nežino, kokį turtą valdo. Žinojimas, kokį turtą valdai, dar nieko nereiškia, reikia žinoti, kur jis yra panaudojamas. Dar ankstesnės Vyriausybės valdymo metu buvo labai griežtai pareikalauta iš visų ministerijų, joms pavaldžių tarnybų ir žinybų pateikti siūlymus, ką daryti su jų tiesiogine veikla nesusijusiu turtu. Būtume pardavę labai daug užslėptų poilsinių. Tačiau nutiko vienas dalykas – buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį turtas, kuris skirtas mokymo tikslams, kvalifikacijos kėlimui, nebūtinai turi būti privatizuotas. Ir štai tuomet kaip grybai po lietaus prie ministerijų ir kitų tarnybų ėmė steigtis mokymo centrai. Kur buvo išlikę poilsio centrai, faktiškai yra imituojami mokymai. Reikia politinės valios ir ryžto atšaukti tokius potvarkius. Gal tokių poilsinių valdytojai ir teikia finansines ataskaitas, kurios rodo, kiek tai realiai kainuoja mokesčių mokėtojams. Tačiau niekas visko nesudėjo į visumą, kad pagaliau būtų aišku.