KGB: kruvinas labirintas

Svetainėje kgbveikla.lt paskelbti sovietų užverbuotų agentų sąrašai – stulbinantys. Tarp bendradarbiavusių su okupacine valdžia yra ir labai aukštų nepriklausomos Lietuvos pareigūnų pavardės. Vienas jų – Jonas Navakas, buvęs Klaipėdos krašto gubernatorius.

Tarsi siužetas iš filmo

J.Navako, gimusio 1896 m., gyvenimas – tarsi siužetas iš kino filmo, tik su dramatiška pabaiga. Praėjus daugiau nei 70 metų, paaiškėjo, jog aukščiausio lygio nepriklausomos Lietuvos pareigūnas – buvęs Vidaus reikalų ministras, Valstybės tarybos kanceliarijos viršininkas, referentas ir Klaipėdos krašto gubernatorius – sovietinio saugumo agentas.

SSRS okupavus Lietuvą 1940 m. saugumiečiai J.Navaką suėmė ir nuteisė, tačiau prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, iš kalėjimo jis išlaisvintas.

Vis dėlto anksčiau aukštas pareigas ėjusio ir daug svarbių ryšių turinčio bei italų, vokiečių, čekų ir prancūzų kalbas mokančio J.Navako raudonieji iš akių nepaleido.

1944 m. birželį Lietuvos teritorijoje veikę sovietiniai partizanai su juo susisiekė ir davė užduotį surinkti bei pateikti informaciją apie visų pogrindinių organizacijų struktūrą, sudėtį, jų planus, ryšius užsienyje.

J.Navakas sutiko bendradarbiauti, nors vengė nuolatinių kontaktų su sovietinių partizanų operatyvine grupe ir 1944 m. pasitraukė į Lenkiją. Turėdamas fiktyvius dokumentus įsidarbino, tačiau sovietinės armijos kontržvalgyba "Smerš" jį susekė, suėmė ir atgabeno į Lietuvą.
1946 m. rugsėjį J.Navakas buvo užverbuotas saugumiečių ir iš kalėjimo paleistas. Jam suteiktas Petro Labanausko slapyvardis.

J.Navako asmens byloje pabrėžiama, kad rimtų užduočių jis nevykdė, atsisakė šnipinėti buvusius Tautininkų partijos narius, nuslėpė nuo saugumo organų savo antisovietinius ryšius, todėl

1951 m. birželį buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėjimo. Po ketverių metų J.Navakas mirė Ozerlage, Irkutsko srityje.

Mainais į disertaciją?

NKVD, MGB, vėliau KGB – ta pati, tik pavadinimus keitusi sovietinio saugumo tarnyba, sukurta politiniam persekiojimui, neretai kai kuriuos asmenis į savo bendradarbių sąrašą įtraukdavo operatyviniais ar kompromitavimo tikslais.

Lietuvos genocido ir rezistencijos specialistai, atidžiau ištyrę archyvus, nustatė, kad dalis užverbuotųjų nedirbo kaip agentai. Spėjama, kad jie sutiko bendradarbiauti tik norėdami ištrūkti iš čekistų nagų ar dirbti mėgstamą darbą.

Vienas tokių – 1887 m. gimęs Vladimiras Zubovas, kilęs iš garsios grafų Zubovų giminės, agronomas, baigęs Halės universitetą Vokietijoje ir ten apsigynęs disertaciją.

Grįžęs į Lietuvą vertėsi eksperimentine gyvulininkyste, dėstė Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. 1941 m. trėmimų išvengė, bet Raudonajai armijai įžengus į Klaipėdą, 1945 m. sausio 31 d. suimtas ir metus kalėjo Dubrovkos lageryje (Leningrado sr.).

Profesorius buvo valdžios nemalonėje, nepripažinta V.Zubovo Vokietijoje apginta disertacija. Tikėtina, kad mainais į leidimą rengti ir gintis disertaciją iš naujo, V.Zubovas sutiko bendradarbiauti su saugumu. Jam suteiktas slapyvardis Svetlovas.

Asmens bylos grafoje "Pašalinimo iš agentūros priežastis" parašyta – nebuvo kur panaudoti. V.Zubovas mirė 1959 m. 1991 m. jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, 1999 m. Lietuvos prezidento apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą karo metais.

Kaip išpirkti kaltę?

Išslaptinus dokumentus, paaiškėjo, kad prieškario Klaipėdos, o po to Būtingės rajono pasienio apsaugos viršininkas Viktoras Bručkus – sovietų saugumo agentas, kuris su NKVD bendradarbiavo nuo 1936 m. iki 1940-ųjų.

V.Bručkaus operatyvinis slapyvardis – Pograničnik (Pasienietis – rus.). Dokumentai liudija, kad jis surinko ir perdavė sovietų žvalgybai informaciją apie Vokietijos kariuomenės dislokaciją Rytų Prūsijoje, ir kitas vertingas žvalgybines žinias. Tam tikra prasme V.Bručkui pasisekė, nes prasidėjus karui, NKVD ryšys su juo nutrūko.

Visai kitoks agento Saulėtikis likimas. Tai – Kazys Kundrotas, gimęs 1926 m., kurį MGB užverbavo, kai jam buvo 20 metų. Pagal Saulėtikio duomenis likviduotas Antanaičio partizanų būrys, nužudyta ir suimta 20 žmonių. Paaiškėjus, kad agentui kyla grėsmė, jis perkeltas į Klaipėdą.

Ten įdarbintas Klaipėdos miesto Švietimo skyriuje. Po perkėlimo vengė bendradarbiavimo su saugumu. 1947 m. rugpjūtį pas agentą atėjo nepažįstamas jam partizanas Stepas, kuris pasakė, kad K.Kundrotas įtariamas bendradarbiavimu su MGB ir norėdamas išpirkti savo kaltę, turi nužudyti sovietinį aktyvistą Jonauską.

K.Kundrotas užduotį įvykdė 1947 m. lapkričio 18 d. Įtariant žmogžudystę jis buvo suimtas ir nuteistas 25 metams. Jaunas vyras tapo aplinkybių auka, tačiau vargu ar dar vienu nužudymu jis išpirko kaltę už kitų 20 žmonių mirtį.

Iš prigimties – karys

Pasklaidžius sovietinio saugumo bylas, pasirodo, jog tarp bendradarbių buvo nemažai ir vokiečių kilmės agentų. Pasitaikė tokių, kurie uoliai dirbo naujiesiems šeimininkams.

Vienas jų – Gerardas Begeleinas, operatyvinis slapyvardis – German. Šis vermachto kareivis karo pabaigoje pakliuvo į sovietų nelaisvę. 1945 m. jis buvo užverbuotas karo belaisvių stovykloje Šilutėje.

Įrašai asmens byloje liudija, kad Sovietų karinės žvalgybos duotas užduotis vokiečių kariuomenės užnugaryje jis vykdė gerai. 1946 m. agentas German padėjo sunaikinti Šilutės, Pagėgių ir Tauragės apskrityse veikiantį vokiečių būrį, iš viso 30 žmonių.

Agentas charakterizuotas kaip valingas, sumanus, ryžtingas, greitai besiorientuojantis kovinėse situacijose, gerai įvaldęs ginklą, mokantis karo taktikos, turintis didelę agentūrinio darbo patirtį, pasiruošęs įvykdyti bet kokią agentūrinę užduotį, net ir paaukojant gyvybę.

1949 m. G.Begeleinas spec. grupės bazėje pistoletu ir granata grasino nužudyti ten buvusius asmenis, bandė patekti į ginklų sandėlį, iššovė į spec. grupės kovotoją M.Žabą-Kruką. G.Begeleinas suimtas, nuteistas 10 metų.

Agentas Varnas – vaikų poetas

Sovietinis saugumas (ginkluotos rezistencijos laikotarpiu net labai dažnai) sąmoningai skleisdavo informaciją apie žmogaus tariamą bendradarbiavimą su KGB.

Tačiau agento Varno atveju tai netinka. Prisidengęs šiuo pseudonimu 1947–1951 m. su sovietų saugumu bendradarbiavo garsus to meto poetas, daugelio knygelių vaikams autorius Kostas Kubilinskas.

Agentas Varnas išsiderėjo, kad mainais į sėkmingą bendradarbiavimą su MGB jam bus leista grįžti į universitetą, dirbti rašytoju, jis gaus materialinę paramą.
K.Kubilinskas padėjo užverbuoti savo draugą poetą Algirdą Skinkį, kuris tapo agentu Rytas. Abu jie pradėjo dirbti partizanų štabe. Agentas Varnas išsiaiškino, kur yra abu rinktinės štabo bunkeriai Kalesninkų miške ir, sulaukęs progos, 1949 m. kartu su A.Skinkiu nušovė bunkeryje miegojusį Dainavos apygardos partizanų vadą Benediktą Labenską-Kariūną.

Dokumentai liudija, kad K.Kubilinskas šovė pirmas, A.Skinkys iššovė kontrolinį šūvį, K.Kubilinskas paskui šovė dar kartą.

Paskui nuskubėję į Alytų išdavė čekistams Dainavos apygardos, Kazimieraičio rinktinės vado Vaclovo Voverio-Žaibo vadavietę ir, persirengę kareiviais, atlydėjo juos iki bunkerio, kurį keliais žiedais apsupo.

Iš viso dėl agento Varno kaltės žuvo 15 partizanų. K. Kubilinskas mirė 1962 m. poilsio namuose Malejevkoje (netoli Maskvos).

Slapyvardžius rinkosi patys

KGB aukomis Lietuvoje tapo ne mažiau nei 350 tūkst. žmonių (ištremtų, kalintų, nužudytų), daugiau kaip 100 tūkst. žmonių patyrė įvairiausius suvaržymus ir apribojimus dėl darbo, kelionių, gyvenamosios vietos, buvo pažeistas mažiausiai 600 tūkst. asmenų privatumas.

Prie viso to prisidėjo šimtatūkstantinė slaptų agentų ir informatorių armija.

Viešumo nepanorusio buvusio Lietuvos saugumo pareigūno teigimu, savanorių būdavo ne itin daug, nors pasitaikydavo ir tokių, kurie tarybinę tėvynę "mylėjo" dėl karjeros, todėl skundė kitus. Vertingiausi agentai buvo kunigai.

"Kiekvienas žmogus turėjo savo priežastį tapti agentu. 99 proc. iš jų į KGB sistemą tikrai neatėjo patys. Aišku, būdavo ir savanorių, bet tai – retenybė. Paprastai sudarydavo tokias aplinkybes, kad nebebūdavo kur dingti. Sakykime, baigia jaunuolis Jūreivystės mokyklą, išsikviečia jį pokalbio ir klausia: ar nori išplaukti į jūrą? Bet tokiu atveju turėsi stebėti, klausytis ir papasakoti", – pasakojo buvęs saugumietis.

Iš 280 paviešintų slaptųjų agentų, 62 – moterys. Stebina KGB bendradarbių slapyvardžiai. Neretai vyrui skirtas moteriškas pseudonimas (agentas Stefa), o moteriai – atvirkščiai (agentė Juozas).

"Pagal spectarnybų vidaus taisykles ypač vertingi agentai taip užšifruojami, kad kuo mažiau žmonių iš viso žinotų apie jų egzistavimą. Buvo bijomasi, kad operatyvininkai, dirbę šalia, gali vienas kitą iššifruoti ir pradėti tarpusavio "žaidimą", todėl pagal slapyvardį nebuvo galima nuspėti, ar tai vyras, ar moteris", – pastebėjo buvęs saugumo darbuotojas.

Agentui pseudonimą esą leisdavo pasirinkti pačiam. Jūrininkais dirbantys agentai dažnai pasirinkdavo Vilko pseudonimą ar kokio nors laivo pavadinimą. Kiti pasivadindavo skaičiais. Buvo agentų, kurių slapyvardžiai ypač lakoniški – N, O, Us, Nr. 5.

Daugelis mėgo gyvūnų (Briedis, Vilkas, Varnas, Ungurys, Tigras, Kiaunė), paukščių (Karvelis, Špokas, Žvirblis, Gaidys, Lakštutė, Pempė), medžių (Ąžuolas, Beržas, Alksnis, Putinas, Uosis, Obelis, Kadagys), miestų (Kaunas, Šiauliai, Smolenskas, Varėna) pseudonimus.

Galima tik nuspėti, kokias asmenines savybes turėjo agentai Pistoletas, Kerštas, Kardas, Žaibas, Lirik (Lyrikas – rus.), Roža (Snukis – rus.), Bessmertnyj (Nemirtingasis – rus.), Vernyj (Ištikimas – rus.), Gadun (Šiknius – rus.) , Zorkij (Akylas – rus.), Bistryj (Greitas – rus.).

Ant daugelio jų sąžinės nekaltų žmonių gyvybės ir likimai.

SSRS saugumiečų slengas

Švilpukas ("svistok" – rus.) – būgnas ("baraban" – rus.) – durklas ("štyk") – operatyvinis šaltinis (informatorius).
Uljana – operatyvinis nurodymas.
Avarija – nenumatyta situacija: agento iššifravimas, užpuolimas, provokacija.
Vėliavėlė ("flažok" – rus.) – žyma ant objekto durų ( siūlas, popieriaus skiautelė, degtukas), rodanti, kad įsilaužė kažkas svetimas.
Deza – dezinformacija.
Kompra – kompromatas.
Dryžuotas ("polosatyj" – rus.) – operatyvinis šaltinis.
Kruvinai patikrinti ("provierit po krasnomu") – nustatyti, ar šaltinis nėra dvigubas agentas.
Bumerangas – radioaktyvus ženklinimas.