Kelio ženklų miškas – isterija ar būtinybė?

Gali apsvaigti galva

Jakus kertantis kelias Nr. 227 Jakai–Dovilai–Laugaliai priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Šio kelio priežiūra pavesta įmonei „Kelių priežiūra“.

Važiuojant per Jakus, pirmuosius kelio ženklus Nr. 201, kurie reiškia, kad tai kelias, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas, galima išvysti jau virš stendo su gyvenvietės pavadinimu.

Į asfaltuotą kelią tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės įsilieja šalutinės gatvelės – tik trys jų yra asfaltuotos, o visos kitos žvyruotos.

Neįtikėtina, tačiau ties kiekviena sankirta su žvyro gatvele stovi po du pagrindinį kelią reiškiančius ženklus – vienas dešinėje, kitas kairėje pusėje.

Ties sankirta su pagrindiniu keliu šalutiniuose keliuose yra po ženklą, reiškiantį susikirtimą su pagrindiniu keliu.

Važiuojant iš Dovilų pusės, nuo Jakų kaimo ribas žyminčio ženklo galima suskaičiuoti net tris dešinėje stovinčius kelio ženklus „Pagrindinis kelias“, nors vairuotojas dešinėje mato tik ariamus laukus.

Kai kur pagrindinį kelią reiškiantys ženklai sustatyti kas keliasdešimt metrų.

Iš viso važiuojant nuo Klaipėdos yra dešimt šios reikšmės ženklų, važiuojant nuo Dovilų – dar dešimt.

„Nors į stulpą lipk“

Nežinia, kam kokia nauda iš tos gausybės, tačiau patys gyventojai, nors ir gyvena šalia valstybinio kelio, jaučiasi visiškai užmiršti.

„Aš nežinau, gal ten būtina tiek ženklų pastatyti, bet klausimas – ar jie tikrai prisideda prie eismo saugumo? Turime tik tris asfaltuotas gatves, visa kita – žvyrkeliai. Kam to reikia ir kiek tai kainuoja?“ – klausimą kelininkams uždavė Jakų seniūnaitis Rolandas Adomauskas.

Seniūnaitis, dairydamasis į gyvenvietę kertančią centrinę Jubiliejaus gatvę, patikino, kad visai ne ženklų reikia šiam keliui.

Jokio atsakymo, nors į stulpą lipk.

„Tiek metų prašėme įrengti apšvietimą. Jubiliejaus gatvė priklauso Kelių direkcijai. Žiemą – tamsu, pakelėmis į namus grįžta vaikai, išlipę iš autobuso. Baisu. Atsakymas visada vienas – nėra pinigų“, – pasakojo R. Adomauskas.

Šiuo keliu vaikštinėja ne tik pėstieji, bet važiuoja ir dviratininkai.

„Tai yra visos Lietuvos problema – nėra vieno šeimininko. O kai jų keli – neįmanoma susišnekėti. Visuose Jakuose pakeistas apšvietimas, tik Jubiliejaus gatvėje jo neturime. Penkiolika metų prašome, kad Jubiliejaus gatvėje atsirastų dviračių ir pėsčiųjų takas. Jokio atsakymo, nors į stulpą lipk. Nesame prioritetinis objektas. Nors šiaip tai čia yra dvi gyvenvietės – Jakų ir Budrikų“, – kalbėjo seniūnaitis.

Prioritetai: Jakų gyventojai negali išsireikalauti pėsčiųjų perėjos, dviračių tako ir centrinės gatvės apšvietimo. Jiems belieka grožėtis kelio ženklų gausybe. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Smogė dviratininkui į veidą

Jakų pagrindiniu keliu dažnai važinėja dviratininkai, yra buvę nelaimių.

Kelias čia siauras, matomumui trukdo įkalnė, o šalikelėje sutikto dviratininko vairuotojas gali ir nespėti pamatyti.

Prieš keletą metų kas vakarą šiuo keliu važinėjusiam dviratininkui kelionė baigėsi policijoje. Vyras važiavo dviračiu be atšvaitų, tad kantrybės netekęs vienas vairuotojas sustojo šalikelėje, stryktelėjo iš mašinos ir smogė dviratininkui į veidą.

„Ūkiškumo nėra. Tai yra tragedija. Per šį kelią kiekvieną dieną eina vaikai, tačiau perėjos negalima padaryti, nes tai yra regioninis kelias. Nesvarbu, kaip jis vadinasi, tačiau vaikai jį vis tiek kiekvieną dieną turi kirsti. Tai kodėl valdininkai to nesuvokia? Prašėme ties Budrikais autobusų stotelės, raštus rašėme, į Vilnių važiavome, bet nieko nepešėme. Štai toks šalyje požiūris į žmones. Ką mums daryti? Gal su šakėmis važiuoti į sostinę?“ – piktinosi seniūnaitis.

Jau geriau atsirastų apšvietimo stulpas, nei būtų pastatyta iki beprotybės pasikartojančių kelio ženklų.

Pasigenda logikos

Uostamiesčio Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika pritarė seniūnaičiui.

„Šimtu procentų sutinku. Egzistuoja tokios kelio ženklų įrengimo taisyklės. Kaip suprantu, tai buvo Kelių direkcijos projektas, kažkas jį parengė, patvirtino tokią eismo schemą. Tačiau suprantu, kodėl gyventojams kyla klausimas dėl kelių ženklų logiškumo. Per Jakus einantis kelias – kur kas platesnis nei šalutiniai, jo danga ir pati struktūra yra kita. Įvažiavus į gyvenvietę vairuotojas mato kelio ženklą „Pagrindinis kelias“. Nejaugi tikrai būtina tiek kartų kartoti šį ženklą?“ – stebėjosi M. Džermeika.

Viršininkas taip pat pastebėjo, kad Jubiliejaus gatve vyksta intensyvus eismas.

„Važinėja sunkiasvoris transportas, aplinkui vyksta statybos, šiuo keliu važinėjama į žvyro karjerus. Kelių direkcijos keliuose mes senokai pasigendame logiškumo įrenginėjant infrastruktūrą. Gyvenvietė plečiasi, atsikelia jaunos šeimos su vaikais. O kur jiems eiti pėsčiomis, jei nėra pėsčiųjų tako? Jau geriau atsirastų apšvietimo stulpas, nei būtų pastatyta iki beprotybės pasikartojančių kelio ženklų, reiškiančių pagrindinį kelią. Tie, kas projektavo šį kelią, geriau būtų pinigus skyrę kitoms saugumo priemonėms“, – kalbėjo M. Džermeika.

Abejonės – dėl vieno ženklo

Įmonės „Kelių priežiūra“ Vakarų regiono vadovas Algminas Šmitas pats nuvažiavo į Jakus ir suskaičiavo kelio ženklus. A. Šmitas mano, kad ženklų Jakuose – ne per daug.

„Kiekvieną sankryžą „dengia“ kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ iš abiejų pusių. Vienintelė vieta, kur gali kilti neaiškumas, kad yra per daug minėtų kelio ženklų, – Mėtų gatvės nuovaža ir nuovaža į kitą pusę, į skardinimo įmonę. Kadangi jos nėra vienoje susikirtimų linijoje, o yra apie 20 metrų atstumas, šioje vietoje kelio ženklai Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ pastatyti yra ir vienai, ir kitai nuovažai“, – tikino A. Šmitas.

Įmonės „Kelių priežiūra“ Vakarų regiono vadovas aiškino, kad minėtame ruože per Jakų gyvenvietę yra 10 nuovažų, pažymėtų ženklais Nr. 203 „Duoti kelią“.

„Tad jos pažymėtos dvidešimčia kelio ženklų Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Ženklai sustatyti tinkamai, atsižvelgiant į visas sankryžas, pažymėtas ženklais Nr. 203 „Duoti kelią“. Jei tokio ženklo nuovažoje nebūtų, tokia nuovaža nėra laikoma sankryža, ir kelio ženklai gyvenvietėje Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ nėra statomi“, – reziumavo A. Šmitas.

Ženklas „Pagrindinis kelias“ reiškia kelią, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas.

Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės apibrėžia tokių ženklų įrengimą taip: „Ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ turi būti įrengiamas kelyje, kuriame suteikiama pirmenybė važiuoti per nereguliuojamą sankryžą. Ženklas Nr. 201 gyvenvietėje įrengiamas prieš pat sankryžą, ne toliau kaip 15 m nuo važiuojamųjų dalių susikirtimo. Jeigu ženklą nurodytu atstumu įrengti sudėtinga, leidžiama ženklą įrengti iki 50 m atstumu.“

Kitaip tariant, gyvenvietėje prieš kiekvieną esančią nuovažą, kuri pažymėta ženklais 203 „Duoti kelią“, turi stovėti ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ 15 m iki susikirtimo. Iš abiejų pusių.

Už ženklą – iki 170 eurų

Kiek valstybei kainavo toks sprendimas – sumontuoti toje gyvenvietės gatvėje tiek ženklų?

Akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ Vakarų regiono vadovas A. Šmitas informavo: „Kiekvieno ženklo kaina susideda iš daug dedamųjų, todėl atsakyti, kiek kainuoja vieno kelio ženklo įrengimas (stulpas, ženklas, betonas), būtų netikslinga. Kaip ir minėjome, kaina susidaro tiek iš medžiagų, tiek iš ženklų kiekio, tiek iš darbo laiko, tiek iš kitų dedamųjų. Tačiau galime pastebėti, kad vieno ženklo įrengimo kaina gali svyruoti nuo 100 iki 170 eurų.“

„Ženklinizacijos“ ypatumai

Laidą apie eismo įvykius keliuose kūręs buvęs Seimo narys Gintaras Vaičekauskas Jakų centrinės gatvės istoriją apibūdino kaip „ženklinizacijos“ vajaus rezultatą.

„Galima įtarti, kad Jubiliejaus gatvė yra pagrindinė gatvė Lietuvoje. Ką aš galiu pasakyti, suskaičiavęs 20 kelio ženklų „Pagrindinis kelias“? Spėju, kad dar turėjo likti pinigų dviem sektoriniams matuokliams. Dabar tik taip statomi Lietuvoje keliai. Tik aš nežinau, kam nuo to yra saugiau?“ – stebėjosi G. Vaičekauskas.

G. Vaičekauską stebino kelininkų uolumas.

„O kelininkai dar vis nepastatė kelio ženklo, nurodančio, kad iš Šilutės kelio galima pasiekti Klaipėdą? Štai prie žvyrkelių tiek ženklų pridėliojo. Važiuodamas žvyrkeliu kiekvienas turi suprasti, kad pasiekęs asfaltą jis visais atvejais susidurs su pagrindiniu keliu. Kitų variantų nėra“, – pečiais gūžčiojo G. Vaičekauskas.