Kėdainių sindromas

Dienos komentaras

Kėdainių sindromas

Atviras laiškas A.Rukšai iš Gargždų apie meilę

Mielas pone Antanai, perskaičiusi vakarykštėje “Klaipėdoje” jūsų laišką apie Viktorą Uspaskichą ir jo turto priešus, mečiau į šalį visas kitas aktualijas. Kas gali būti svarbiau neturtingoje šalyje už turtingą žmogų, žadantį visą Lietuvą paversti laimingais Kėdainiais? Ir, žinoma, kas gali būti blogesni už tuos, kurie trukdo V.Uspaskichui padaryti Lietuvą laimingą?

Amerikiečiai jų kapitalizmo aušroje netgi sakydavo: “Kas gerai “Fordui” (ar “General motors”), tas gerai ir Amerikai”. Jūs leidžiate suprasti tą patį: visa, ką mums siūlo turtingas, todėl ir teisus V.Uspaskichas, yra naudinga Lietuvai.

O ką jis siūlo? Pirmiausiai jis siūlo manyti, kad Kėdainiuose žmonės gyvena geriau nei visoje Lietuvoje, ir jie už tai dėkingi V.Uspaskichui. Tiems, kurie tuo abejoja, p. Viktoras meta: ar daugiau nei 70 proc. balsų, atiduotų per rinkimus už V.Uspaskichą buvo atiduoti per prievartą? “Žinoma, kad ne”, - atsako oponentai, ir p. Viktoras švenčia pergalę.

Bet jis klysta. Demokratijai, be visa kita, būtina racionalaus pasirinkimo galimybė. T.y., galimybė rinktis iš kelių skirtingas programas siūlančių kandidatų. Ar toks pasirinkimas Kėdainiuose ir V.Uspaskicho projektuojamoje Lietuvoje įmanomas?

Turbūt ne, nes V.Uspaskicho kontroliuojama miestelio žiniasklaida “demonizuoja” visus, kurie drįsta konkuruoti su jų Viktoru. Panašiai veikiantis A.Lukašenka per rinkimus gauna dar daugiau paramos.

Galima, žinoma, sakyti, kad tuomet, kai gurgia pilvas, demokratija nėra svarbiausias dalykas. V.Uspas-kichas, anot jūsų, p.Antanai, yra labdarys, norintis pasidalinti savo turtais su žmonėmis. Ar tai tiesa?

V.Uspaskichas sako (žinoma, tarp eilučių), kad ne. Siūloma net pripažinti, kad, būnant aukštu Seimo pareigūnu, yra normalu, naudojantis tarnybine padėtimi, proteguoti bei gausinti savo (formaliai - buvusį) verslą. Jis sako, kad normalu, jog Seimo komiteto pirmininko kontroliuojamas verslas susižeria didžiausią dalį SAPARD paramos, skirtos visam šalies žemės ūkiui.

Jeigu jūs tai vadinate labdara, p.Antanai, tai tikrai nepulsiu ginčytis. Tik V.Uspaskicho labdarys esate jūs pats ir tie, kurie tos paramos negauna.

Tačiau įžūliausia yra tai, kad V.Uspaskichas siūlo save laikyti ne valdžia. Būdamas vienas įtakingiausių Seimo narių, ponas Viktoras mobilizuoja tautą, kad ji referendume pakeistų rinkimų sistemą, kurios dėka į Seimą pateko ir jis, ir jo finansuojama Naujoji Sąjunga. Jis nori uždaryti vartus, pro kuriuos prasprūdęs išvengė nemalonumų dėl mokesčių.

Netikiu, kad jūs, pone Antanai, viso šito negirdėjote. Tačiau tebelaikote V.Uspaskichą teigiamu herojumi… Ką gi, širdžiai neįsakysi.