Po Joninių ekologas nufilmavo ant akmens Karklėje užsiropštusį, jūros pakrantėje besiilsintį paprastąjį ruonį (Phoca vitulina).

Tai, anot E.Paplauskio, atlantinė rūšis, gyvenanti Baltijos šiaurinėje dalyje, Lietuvos pakrantėje šis gyvūnas pastebėtas tik keletą kartų.

Pirmą sykį užfiksuotas 2005 m. Neseniai vienas sužeistas ruoniukas buvo išgelbėtas ir slaugytas Lietuvos jūrų muziejuje.

Esą tai pirmas šios rūšies stebėjimas parko akvatorijoje. Nors jų giminaičiai – pilkieji ruoniai nėra jokia retenybė.

"Visoms trims ruonių rūšims egzistencija Baltijoje sudėtinga. Žuvų stygius, tinklų gausa, ledo trūkumas dėl klimato kaitos sąlygas gyvenimui daro sudėtingas. Štai ir šiam ruoniui pasišildyti saulėje mūsų pakrantėje sudėtinga, visur gausu trikdančių poilsį žmonių. Lieka tikėtis, kad jis saugiai grįš į šiaurinę Baltijos dalį, kur ir yra jo namai", – parko feisbuko paskyroje rašė E.Paplauskis.

Paprastasis ruonis, arba jūros šuo, yra plėšriųjų žinduolių (Carnivora) būrio, ruonių (Pinnipedia) pobūrio jūros žinduolis.

Jie paplitę šiaurės rytiniame Atlanto vandenyne ir šalia esančiose jūrų pakrantėse – prie Islandijos, Norvegijos, Olandijos, Vokietijos, Danijos krantų.

Atskiras paprastųjų ruonių porūšis gyvena Baltijos jūros šiaurinėje dalyje.

Prie Lietuvos krantų Rytų Atlanto paprastieji ruoniai – retenybė.

Paprastieji ruoniai vengia atviros jūros, jie gyvena pakrančių seklumose, uždarose įlankose, arti didelių upių žiočių, toli neemigruoja.

Patinėlių kūno ilgis – iki 1,85 m, patelių – iki 1,4 m, patinėliai sveria iki 130, patelės – iki 100 kg.

"Na, o vėplio iš Lenkijos, arktinės rūšies, tebelaukiame. Jei jau jis juda ta kryptimi, galbūt pasieks ir mus. Nors norisi palinkėti jam apsisukti ir grįžti namo, kaip ir šitam paprastajam ruoniui. Neatsakinga migracija kelia tik problemas", – reziumavo E.Paplauskis.