Dar prieš 20 metų moteris – jūrų kapitonė buvo didelė retenybė. Šiuo metu dailiosios lyties atstovės pamažu skinasi kelius kapitono tiltelio link. Kasmet Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje laivavedžio profesiją įgyja 4–5 merginos. Tačiau absolventėms iškart po studijų įsidarbinti pagal specialybę labai sudėtinga.

Vietoj šturmanės – padavėja

Prieš ketverius metus į Klaipėdą iš nedidelio provincijos miestelio atvykusi Diana (pavardė redakcijai žinoma) ėmė mokytis nelengvos profesijos. Mergina ryžosi tapti šturmane. Kitaip tariant, jeigu pakaks gabumų ir atkaklumo, ji ateityje galės vadovauti laivui.

Dianai kol kas užteko stiprybės, mergina atlaikė ketverius sunkius technologinių mokslų studijų metus, po kurių laukė ne ką lengvesni karjeros laiptai.

Diplomas jokiu būdu negarantavo, kad iš karto po studijų pavyks tapti šturmane. Tačiau realybė tokia, kad viską teko pradėti nuo žemiausios pakopos.

"Baigiau mokslus neseniai, todėl negaliu sakyti, kad mane kas nors nuvertino, nustūmė į šoną, kad laivyne egzistuoja moterų diskriminacija. Dirbu laivyne, keleivių aptarnavimo srityje, tai puikus būdas pažinti, kokie darbai atliekami laive ir kaip jie turi būti padaryti. Tad jokios nuoskaudos, kad dar turiu palaukti savo svajonių išsipildymo, nėra", – tikino Diana.

Jei per penkerius metus nepavyks įsidarbinti pagal profesiją, Dianai teks laikyti kvalifikacinius egzaminus. Tačiau ji tiki, kad šito neprireiks. Diana dega noru plaukti į jūrą, įgyti kuo daugiau žinių ir praktikos.

"Turiu vilties, kad taip ir atsitiks, nes yra puikių pavyzdžių, kai moteris, baigusi tą pačią mokyklą, dirba šturmane konteineriniame laive ir jai puikiai sekasi. Tai mane ir palaiko", – tvirtino mergina.

Diana neslėpė, kad nemažai jos kolegių noro plaukti į jūrą neturi, jos liko krante dėl šeiminių ar kitų priežasčių. Esą tą reikėjo apgalvoti dar prieš renkantis šią profesiją. Nes jūroje darbas – ekstremalesnis nei kitur.

Pagalvojo, kad vaidenasi

Jūrų kapitonas Sigitas Šileris pasakojo, kad tarybiniais laikais moteris, vadovaujanti laivui, buvo itin retas atvejis. Ir moterys kapitonės buvo istorinės asmenybės, kurios eidavo šitokias pareigas.

"Eilinių jūrininkų pareigose, ypač žvejybos laivyne, moterų buvo labai daug. Mano vadovaujamame laive radistais dirbo vyras ir žmona. Per savo darbo praktiką sutikau tik vieną moterį šturmanę. Mes iš didelio žvejybinio tralerio priėmėme žuvis ir per raciją išgirdau komandą bocmanui, nuskambėjusią moterišku balsu. Pagalvojau, kad vaidenasi. Išėjau į denį, žiūriu, kitame laive stovi mergytė, kuri komanduoja", – pasakojo S.Šileris.

Tai buvo antra ar trečia moteris šturmanė, tuo metu dirbusi dideliuose žvejybiniuose traleriuose. Pasak S.Šilerio, jos vadovaujamo laivo vyrai sakė, kad jų "mergytė" labai šauni ir puiki darbininkė.

Ilgametis jūrų kapitonas S.Šileris teigė, kad moterų laivyne ilgai nebuvo ne dėl kokių nors prietarų. Tai esą labai sunkus ir tikrai ne moteriškas darbas.

"Labai gerbiu moteris ir jas myliu. Tad labai nenorėčiau, kad tarp mano artimųjų atsirastų tokių, kurios imtųsi laivo mechaniko ar šturmano darbo. Tai yra prieš Dievo valią. Moterys neturi būti tokiomis sąlygomis, kurios kenkia vaisiaus užmezgimui, jo išnešiojimui ir gimdymui", – įsitikinęs S.Šileris.

Laive dirbančios moterys dažniausiai gerbiamos todėl, kad jos turi vyriškų savybių ir charakterio bruožų, tačiau dėl to, pasak kapitono, nukenčia jų moteriškumas.
Teigiama, kad čia nėra jokios lyčių diskriminacijos, tiesiog visi turi dirbti savo darbą.

Laivyne įsitvirtinti nelengva

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros centro vedėja Genutė Kalvaitienė teigė, kad jau keletą metų studijuoti laivavedžio specialybės įstoja maždaug dešimtadalis merginų, tai yra 6–8, kurios mokosi dieniniame skyriuje.

Šiemet diplomus gavo trys laivavedės. Maždaug pusė merginų per studijų metus atkrinta.

"Kiekvienais metais vidutiniškai laivavedžių mokslus baigia 4–5 absolventės. Merginos šia specialybe susidomėjo nuo 2000-ųjų, jų pasitaikydavo ne kasmet, tačiau pastarųjų penkerių metų tendencijos byloja, kad jų gausėja", – teigė G.Kalvaitienė.

Pernai Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą baigusios merginos plaukioja į jūrą ir daro karjerą pagal specialybę.
Vienai absolventei darbą pasiūlė Saugios laivybos administracija.

Trys šių metų absolventės taip pat dirba laivyne, kompanijos stebi ir tik nuo jų pačių esą priklauso, ar joms bus pasiūlytos šturmano arba trečiojo kapitono padėjėjo pareigos.

Neslepia, kad moterų nenori

"Moterų mūsų laivyne dar yra labai mažai. Todėl praktikos metu kapitonui ir jo padėjėjams turbūt buvo neįprasta matyti praktikantę merginą denyje ar ant kapitono tiltelio, bet jie man jokių išlygų nedarė. Dirbau viską su visais, kas man priklausė. Turėjome nuolatos teikti ataskaitas, kapitono padėjėjas tikrindavo žinias ir mokė, leido stebėti, kaip praktiškai valdomas laivas", – pasakojo Lietuvos
aukštosios jūreivystės mokyklos absolventė Diana.

Mergina tvirtino, kad jai darbas jūroje – didžiausia svajonė, todėl po studijų, net negavusi darbo pagal specialybę, ji nuėjo dirbti į laivyną.

"Laivyba – labai sudėtingas sektorius. Neneigsiu, yra tokių laivininkystės kompanijų, kurios net neslepia, kad moterų dirbti laivuose nepriima. Tačiau yra tokių bendrovių, kuriose moteris laivavedė nieko nestebina, jų ten nemažai. Nestebina netgi moteris mechanikė, ypač Vokietijos bei Skandinavijos laivynuose. Nemanau, kad tai yra diskriminacija. Tačiau ten įsitvirtinti moteriai nelengva", – pripažino G.Kalvaitienė.

Esą laive jos turi dirbti tą patį, ką ir vyrai. Ten žiūrima į pareigybes, bet ne į lytį. Ir, pasak G.Kalvaitienės, jei kompanijos ateityje siūlys geras darbo sąlygas: mėnesį jūroje ir po to laisvą mėnesį krante, merginų, ketinančių įgyti laivavedžio specialybę, turėtų daugėti.

Pažeidimų yra daug

2013 m. daugiausia tyrimų – 143 (53 proc.) – atlikta dėl galimos socialinės padėties diskriminacijos, 37 (14 proc.) – dėl lyties, 32 (12 proc.) – dėl negalios, 24 (9 proc.) – dėl amžiaus, 10 (4 proc.) – dėl tautybės, 5 (2 proc.) – dėl religijos, 1 proc. – dėl kalbos, 1 proc. – dėl įsitikinimų ar pažiūrų.

2013 m. metais atlikti 34 tyrimai dėl galimo diskriminavimo lyties pagrindu, t.y. beveik perpus mažiau nei 2012 m.

Daugelio metų skundų statistika rodė, kad lyčių lygybės problemos yra kur kas aktualesnės moterims nei vyrams.
Tačiau pastarųjų metų statistiniai duomenys byloja, jog ne tik moterys, bet ir vyrai tampa diskriminavimo lyties pagrindu taikiniu.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenys