Tapo Metų jūrininku
A. A. Narmonto bendramokslis jūrų kapitonas Vytautas Saulėnas savo kolegą prisiminė kaip labai energingą žmogų, kuris stengėsi visur būti pirmas.
„Pamenu, kai mokėmės tuometėje Klaipėdos jūreivystės mokykloje, dabartinėje Lietuvos jūreivystės akademijoje, taip pat ir praktikos metu, jis iš rankų nepaleisdavo fotoaparato ir visur fotografuodavo. Paskui šį pomėgį apleido. Mes Jūreivystės mokyklą baigėme 1968 metais. Mūsų kurse buvo trys laivavedžių grupės, dvi rusakalbių ir viena – vien tik lietuvių. Daugiau tokia praktika netaikyta“, – prisiminė V. Saulėnas.
Kai baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą, A. A. Narmontas pradėjo dirbti Okeaninio žvejybos laivyno bazėje, vidutiniame žvejybos traleryje, trečiuoju kapitono padėjėju.
„Paskui A. A. Narmontas dirbo vandenvežyje, kuris į žūklės rajoną pristatydavo vandenį, vėliau – didžiajame žvejybos traleryje šaldytuve, pradėjo antruoju kapitono padėjėju, paskui – kapitonu“, – vardijo V. Saulėnas.
1992 m. A. A. Narmontas pradėjo dirbti Lietuvos valstybinėje žvejybos laivyno įmonėje „Jūra“ direktoriaus pavaduotoju žūklės klausimais, vėliau – Pietų žūklės rajono direktoriumi.
Paskui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje buvo įkurta dispečerinė ir A. A. Narmontas dirbo uosto kapitono pavaduotoju ir iš ten jau išėjo į pensiją.
2014 m. A. A. Narmontas klaipėdiečių buvo išrinktas Metų jūrininku. Tuomet jis dienraščiui prisipažino, kad sužinojęs, jog yra tarp pretendentų, ne itin džiūgavo, tačiau, kai išgirdo, kad jūrininkai iš Airijos, Prancūzijos ir, žinoma, Lietuvos už jį balsuoja, nusprendė, jog gauti tokį titulą atsisveikinant su tarnyba – simboliška.
Žemaitį paviliojo jūra
A. A. Narmontas gimė Plateliuose 1947-aisiais, paskui su tėvais persikėlė į Šateikius.
Bet Plateliuose gyveno giminaičiai, tad jo ryšys su šia vieta yra labai artimas.
Ir atsitiko taip, kad žemaitis tapo jūrininku.
„Pusbrolis buriavo Platelių ežere, kai atvažiuodavau, ir aš prisijungdavau, man patiko. Nežinau, ar tai buvo postūmis stoti į jūreivystės mokyklą. Gal aplinkybės privertė. Mano tėvai nebuvo turtingi žmonės, o jūreivystės mokykloje teikdavo visą išlaikymą. Be to, tai buvo vyriška profesija, man patiko uniforma. Nuo vaikystės svajojau apie kokią nors ypatingą, nekasdienišką profesiją“, – prieš 12 metų dienraščio žurnalistams duotame interviu pasakojo A. A. Narmontas.
Jūrininkas tuomet prisiminė, kad praeinant pro „Meridianą“, jam visuomet iškildavo jaunystės prisiminimai, nes būtent šiame burlaivyje jis atliko trijų mėnesių praktiką.
A. A. Narmontas neslėpė, kad jūrininkų darbas nėra toks paprastas, kaip kartais atrodo likusiems krante, ypač Ramiajame vandenyne, kur labai dažni štormai, didelės bangos.
„Vėjas kaukia, bangos, vienintelis rūpestis, kad laive viskas būtų gerai. Kapitonas turi būti tikras, kad laivas – stabilus, o žmonės – saugūs. Kartą 28 paras iš eilės vėjas pūtė 28–30 metrų per sekundę. Bet tai yra visų jūreivių duona“, – 2014 metais žurnalistams kalbėjo A. A. Narmontas.
Kiek paliko po savęs
Kapitonas dirbo dideliuose žvejybiniuose laivuose, kur ekipažas siekė 87, o kartais – ir 115 žmonių.
Jie ne tik gaudė žuvis, bet ir gamino konservus, žuvų miltus, taukus, šaldė žuvis.
Per parą galėdavo perdirbti iki 130 tonų žuvų.
Esą, kai sekasi, jūreiviai gerbia kapitoną, nes nuo jo ir nuo sėkmingo reiso priklauso atlyginimai.
A. A. Narmontas yra pasakojęs, kad baisiausia jūroje būdavo bloga komanda, tokia, kuri nenorėdavo dirbti, nenorėdavo draugauti ir tik tinginiaudavo.
25 metus praleidęs jūroje ir vėliau daugiau nei 20 metų dirbęs krante, A. A. Narmontas teigė, kad kokius penkerius metus sapnuodavo jūrą.
Verta prisiminti dar vieną įvykį, kuris iki gyvenimo pabaigos išliko kapitono atmintyje.
Jis žurnalistams pasakojo:
„Kartą gavome radiogramą, parašytą rusiškomis raidėmis, bet tekstas buvo lietuviškas. Taip mums buvo pranešta, kad Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Penki žmonės sėdėjome ir šifravome, kas ten parašyta. Sužinojome, kad laivai priklauso jau Lietuvai, kad bus išduoti nauji dokumentai. Vyresnysis žvejybos meistras turėjo trispalvę. Atėjo manęs klausti, ar galima ją kelti. Aš pasakiau: „Varykite!“ Dar bene keturi laivai padarė tą patį.“
Praėjusią savaitę A. A. Narmontas išplaukė į paskutinį reisą, į amžinybės uostą, kuriame, kaip pagerbdamas kapitoną rašė buvęs meras Vytautas Grubliauskas, gyvenimo vertė matuojama ne metais, ne pareigomis ir net ne nuplauktomis jūrmylėmis, o kiek palikai po savęs.
Naujausi komentarai