Dienos komentaras

Kanonizuoti landsbergius!

Generalinė prokuratūra nėra valykla ir juolab ne ta vieta, kur keičiamos sauskelnės prisidirbusiems politikams. Tačiau pamėginkite tai įrodyti žmonėms, kurių biografijose yra dviprasmiškomis aplinkybėmis atsiradusių dėmių! Jie eina praustis ten, kur duoda paties ėdriausio muilo - su Baudžiamojo kodekso straipsnių atspaudais.

Tad Vytautas Petkevičius jau gali treniruoti savo abu skruostus teisingumo smūgiams. Pasodinęs į “Durnių laivą” Landsbergių šeimyną ir ją iš visų pusių apkikenęs, dabar jis sulauks pelnyto atoveiksmio. Geležiniu veidu ir visai be humoro jausmo.

Rado ką demaskuoti! Juk Landsbergiai - tai sena istorijos ralistų giminė, sugebėjusi be didesnių nuostolių išvairuoti per visus XX amžiaus perversmus, okupacijas ir revoliucijas. G.Landsbergis-Žemkalnis, dėl kurio reputacijos tyrumo dabar susirūpino jo sūnus, apskritai gali pretenduoti į istorijos šumacherio vardą. Jis ir per holokaustą „ministravo“, ir už akių sovietų buvo myriop nuteistas, o po to lyg niekur nieko tų pačių sovietų laikais nusipelniusiojo vardą gavo.

Tokiuose posūkiuose purvas ypač tyška, todėl be specialių biografinės higienos priemonių jau neišsiversi.

Gal todėl, kad išaugo tokioje patyrusioje šeimoje, V.Landsber-gis apskritai nebesiteisia dėl savo garbės ir orumo civiliniuose teismuose. Šis politikas bet kokį jam nepatinkantį jo ir jo šeimos narių vertinimą laiko vos ne kriminaliniu nusikaltimu.

Ir nepasakysi, kad jam nesiseka. Jonas Urka už abejones dėl V.Landsbergio padorumo sėdi cypėje, o Aloyzas Sakalas apskritai nustojo aiškintis, kieno dėka jis ankstyvoje jaunystėje buvo išsiųstas į lagerį.

Bėda tik ta, kad prokuratūra gali išgąsdinti kitus potencialius rašytojus, tačiau ji neištrins pačių faktų. Landsbergių - tėvo ir sūnaus - biografijos buvo ir bus prieštaringos, keistos su sunkiai paaiškinamais stebuklingais išsigelbėjimais.

Todėl Landsbergiams savo bėdas dėl neteisingo požiūrio į juos reikėtų spręsti dar radikaliau. Jiems reikėtų kreiptis į Audrį Juozą Bačkį. Jis vienintelis turi ryšių Vatikane ir galėtų pasirūpinti, kad visi, kurių pavardės prasideda nuo “kalno”, būtų paskelbti šventaisiais. Tada lietuviai, dar vis prisibijantys burnoti prieš Bažnyčią, gal nustotų burbti ir dėl Landsbergių šeimos istorijos interpretacijų.

O iki tol, kol landsbergiai bus kanonizuoti, vis dėlto pasidžiaukime: jie dar skiria, kas tepa, o kas ne. Tai teikia vilčių.