Kaip Klaipėdoje bus koordinuojama pagalba iš karo siaubo pabėgusiems ukrainiečiams?

Rūpinsis mažaisiais

Savivaldybės duomenimis, Klaipėdoje jau yra iki 300 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Tikslus jų skaičius nėra žinomas, nes ne visi atvykusieji užsiregistravo teritoriniame Migracijos skyriuje.

Laikiną būstą dalis susirado savarankiškai, kitiems galimybę apsistoti uostamiestyje pasiūlė apgyvendinimo klausimą koordinuojantis nacionalinis savanorių centras.

Artimiausiame Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas sprendimo projektas supaprastintos pabėgusių nuo karo ukrainiečių vaikų priėmimo į miesto savivaldybės švietimo įstaigas.

Jei politikai jam pritars, iš miesto biudžeto ketinama kompensuoti lengvatinį mažųjų ukrainiečių maitinimą ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse.

Kiek tai kainuos, dar neaišku, nes nėra žinomas atvyksiančių vaikų, kurie turės teisę į mokesčio lengvatą, skaičius.

Pirmiausia turėtume galvoti, kaip priimti žmones, kaip suteikti jiems pastogę ir saugumo jausmą.

Pasak savivaldybės pranešimo, praėjusią savaitę du vaikai, atvykę iš Ukrainos ir apsistoję pas artimuosius, pradėjo lankyti miesto darželius, aštuoni vaikai pradėjo mokytis bendrojo ugdymo mokyklose.

Atvykusiesiems buvo leista pasirinkti švietimo įstaigas, kuriose buvo laisvų vietų.

Į Klaipėdą savaitgalį atvyko kelios dešimtys Ukrainos vaikų su juos lydinčiais asmenimis. Dalis jų čia liks trumpam ir vėliau tęs kelionę, dalis mūsų mieste liks ilgesniam laikui. Todėl ketinama numatyti, kur jie gyvens, mokysis, išspręsti kitus klausimus.

Veikia be taisyklių

Dabar netoli pasienio esantis užsieniečių paskirstymo punktas ukrainiečius karo pabėgėlius nukreipia į laikinas apgyvendinimo vietas, kurias suteikia geros valios savanoriai.

Aštriausia problema dabar, pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, yra koordinavimas.

"Kad ir kiek bandome viską derinti ir optimizuoti, atsiranda labai daug asmeninių iniciatyvų, kai veikiama pagal savo taisykles arba visai be taisyklių. Pasakysiu pavyzdį. Sekmadienį paryčiui paskambino lietuviškai kalbantis žmogus ir pranešė atvežęs nuo valstybės sienos keturis ukrainiečius, bet neturintis kur jų dėti, todėl palikęs autobusų stotyje, ir pareikalavo nuvažiuoti ir juos paimti, kur nors nuvežti. Būtų gerai, kad tokių atvejų būtų kaip galima mažiau", – pasakojo V.Grubliauskas.

Vytautas Grubliauskas: kad ir kiek bandome viską derinti, atsiranda labai daug asmeninių iniciatyvų, kai veikiama pagal savo taisykles arba visai be taisyklių.

Kai nebus galimybių gauti apgyvendinimo iš privačių asmenų ar šią paramą teikiančio verslo, pabėgėliai bus nukreipiami į savivaldybių siūlomas patalpas. Savivaldybės turės pasirūpinti ir šių žmonių pervežimu.

Kaip pranešė savivaldybės atstovai, Klaipėdoje karo pabėgėliams apgyvendinti ketinama panaudoti socialinius būstus, kuriuos buvo planuojama remontuoti.

"Jei gyvenamojo ploto poreikis išaugs ekstremaliai, bus svarstoma apgyvendinti ukrainiečius neatiduotame naudoti socialiniame daugiabučiame name Rambyno gatvėje. Rezervinis butų fondas bus tvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu", – teigiama Klaipėdos savivaldybės pranešime.

Norėtų kompensacijų

Būstų, kur būtų galima apgyvendinti karo pabėgėlius, registracija tebesitęsia. Savivaldybės patalpose, pasak V.Grubliausko, galėtų apsigyventi 400–500 žmonių.

Tai nėra vien pastogė, bet ir maitinimas, integracija į švietimą, socialines, medicinos paslaugas. Komforto lygis šiose patalpose – nevienodas. Pradžioje jis gali būti neblogas, bet jei pabėgėlių būtų daug, tektų ieškoti, kur padėti čiužinius.

Kai kurie žmonės savo būstus siūlo trumpalaikei pabėgėlių prieglaudai, kiti sutiktų užleisti juos ukrainiečiams gyventi ilgesnį laiką. Tačiau jie klausia, ar jiems bus kompensuojama už suvartotą vandenį ir elektrą bei kitas komunalines paslaugas.

"Kol kas tokios kompensacijos dar nėra numatytos, bet tokia galimybė neatmetama. Pirmiausia kalbame apie tam tikrą geranoriškumą ir toleranciją. Matyt, tokią kompensavimo metodiką ar kriterijus teks sukurti. Pirmiausia turėtume galvoti, kaip priimti žmones, kaip suteikti jiems pastogę ir saugumo jausmą", – kalbėjo Klaipėdos meras.

Mokės pašalpas

Tarp į Klaipėdą nuo karo pabėgusių ukrainiečių yra žmonių, kurie iš savo namų išvyko be daiktų, be maisto, o paskutines santaupas atidavė pavežėjams, atgabenusiems juos iki Lietuvos.

Lietuvoje užsiregistravusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos taikomas bevizis režimas. Jam pasibaigus, šie asmenys neturės socialinių garantijų. Pranešama, kad registravęsi migracijos skyriuose žmonės galės gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje arba nacionalinę vizą.

Savivaldybė ir jai pavaldžios įstaigos ieško būdų įdarbinti mieste apsigyvenusius užsieniečius.

"Tarp į Klaipėdą nuo karo pabėgusių ukrainiečių yra žmonių, kurie iš savo namų išvyko be daiktų, be maisto, o paskutines santaupas atidavė pavežėjams, atgabenusiems juos iki Lietuvos. Registracijos centre Alytuje ukrainiečiai maisto davinį gauna trims dienoms. Suprasdami sudėtingą šių užsieniečių padėtį, ruošiame Materialinės paramos tvarkos aprašo pakeitimą, pagal kurį pabėgėliams galėtume skirti vienkartinę 100 proc. minimalių vartojimo poreikių (šiuo metu 267 eurų) dydžio piniginę išmoką," – paaiškino savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Nuo karo Ukrainoje pabėgusiems žmonėms visose Klaipėdos ligoninėse bus teikiamos sveikatos priežiūros (skubiosios pagalbos, ambulatorinės bei stacionarinės) paslaugos.

Savivaldybei pavaldžių įstaigų psichologai yra pasiruošę teikti šiems žmonėms psichologinę-emocinę pagalbą.

Visa informacija apie pagalbą ukrainiečiams skelbiama nuolat atnaujinamoje Klaipėdos savivaldybės interneto svetainės rubrikoje "Pagalba Ukrainai".