Ką mesime į maisto atliekų konteinerius?

Tačiau neretai žmonės skeptiškai pasitinka naujoves ir pateikia savo argumentus: aš neturiu maisto atliekų – viską suvalgau, tai ką aš į tą konteinerį mesiu?

Kaip beatrodytų keista, bet būtent į maisto atliekų konteinerį turėtų patekti daugiausia buities atliekų. Ekspertų skaičiavimu, per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sukaupia daugiau nei 400 kilogramų atliekų. Maždaug pusė jų – maisto ir kitos biologiškai skaidžios.

Todėl į maisto atliekų konteinerius turėtume mesti: naudojimui netinkamus vaisius ir jų likučius; bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas; arbatos tirščius bei pakelius; kavos tirščius ir jų popierinius filtrus; riebalais ir kitais maisto produktais suteptą popierių ir popierinius rankšluosčius. Be to, tik į maisto konteinerį turėtume išmesti mėsos, žuvies, pieno bei kitų maisto produktų likučius. Tačiau nebus galima mesti maisto, supakuoto į stiklines ar metalines pakuotes. Pavyzdžiui, sugedusius marinuotus agurkus ar konservus iš pakuočių teks iškratyti į maisto konteinerį, o stiklainį ir skardines mesti į atitinkamus pakuočių konteinerius.

Priežasčių, kodėl maisto atliekas verta surinkti ir perdirbti atskirai, yra bent keletas. Pirmiausia, tai naudinga ekonomiškai.

„Kai maisto atliekos patenka į bendrą komunalinių atliekų konteinerį, jos užteršia perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui tinkamas antrines žaliavas. Pavyzdžiui, maisto atliekomis suteptas popierius ar plastikai mažiau ar išvis nebetinkami perdirbti“, – aiškino Ramunė Šličienė, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorės pavaduotoja.

Apdorojus maisto atliekas jos pūdomos ir šio proceso metu išgaunamas biometanas – gamtinių dujų analogas, naudojamas energijos gamybai arba net kaip kuras transportui. O likusi supūdyta masė paverčiama aukštos kokybės derlingu kompostu.

Dar viena maisto atliekų rūšiavimo nauda – ekologinė. Jei maisto atliekos patektų į sąvartyną, pūdamos jos į atmosferą išskirtų didžiulius metano kiekius. O metano dujos sparčiai didina planetos šiltnamio efektą, dėl kurio vyksta klimato kaita – kyla vidutinė temperatūra, atsiranda ekstremalūs klimato reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, krituliai ir potvyniai.

„Maisto atliekų rūšiavimas nėra sudėtingas. Daugelyje Europos šalių jis vykdomas jau kone dešimtmetį, taip pat ir Lietuvoje turime sėkmingų pavyzdžių. Alytaus regione gyventojai maisto atliekas rūšiuoja jau penktus metus“, – pasakojo R. Šličienė.

Klaipėdoje ir Neringoje maisto atliekų surinkimas vyks taip pat, kaip dabar surenkamos komunalinės atliekos: į plastikinį maišelį sudėti maisto likučiai bus išmetami į atskirą konteinerį. Klaipėdoje daugiabučių gyventojai maisto atliekas mes į rudu dangčiu pažymėtą konteinerį, o individualių valdų savininkai gaus atskirą konteinerį šių atliekų surinkimui. Neringoje bus pastatyti nauji konteineriai rudais dangčiais, kuriais galės naudotis tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai.

Surinktos maisto atliekos keliaus į apdorojimo įrenginius, kurie šiuo metu statomi Dumpiuose kartu su kita maisto atliekų tvarkymo infrastruktūra. Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrovės lėšomis, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“.