K. Paulikas: golfas – intelektualus žaidimas

Golfe nereikia skubėti

– Kodėl susidomėjote golfu?

– Sportuoju nuo mažų dienų. Tik kiekviename gyvenimo tarpsnyje renkuosi tam tikrą sporto šaką. Kol esi jaunas, gali žaisti futbolą, bėgioti, užsiimti kovos menais. Sportas davė daug drausmės, kantrybės, užsispyrimo. Apskritai judėti būtina kiekvienam. Dabar užsiimu intelektualesniu žaidimu – labai pamėgau golfą. Jame pirmauja ne tas, kuris turi daugiausia jėgos. Didžioji dalis sėkmės priklauso nuo tavo proto, gebėjimo susikaupti, strategiškai mąstyti ir priimti teisingus sprendimus. Taip pat nuo emocinės savijautos ir nusiteikimo. Tuo šiandien golfas mane ir žavi. Čia nereikia skubėti.

– Ar tiesa, kad golfas – vyresnių žmonių užsiėmimas?

– Iš dalies taip yra todėl, kad jie turi tam laiko. Golfas yra brangiausias laiko požiūriu, nes visas žaidimas trunka apie keturias valandas. Taip pat reikia turėti švarią galvą, nesiblaškyti, o tai jaunuoliams gali būti per sudėtinga. Jie visko nori čia ir dabar. Lietuvoje į golfą dar žiūrima stereotipiškai, tuo metu Vokietijos ir Švedijos gimnazijose šis žaidimas yra priskiriamas fizinio lavinimo pamokai. Taip sportuoja visa šeima, jaunas žmogus ugdomas būti kantrus, mokomas elegancijos ir mąstymo. Netiesa, kad tai – tik pensininkų užsiėmimas.

– Kuo golfas išsiskiria iš kitų sporto šakų?

– Tai puiki bendravimo forma, jungianti ir mažai pažįstamus žmones, ir šeimos narius – vaikas, senelis, tėtis gali žaisti vienu metu, turėdami tą patį krūvį. Skiriasi tik įranga. Golfo žaidėjai yra elegantiški, manieringi, išmano etiketą. Išskirtina tai, kad varžybų metu nėra teisėjų, jais tampa patys žaidėjai. Galima įsivaizduoti, kokio aukšto lygio tai yra žaidimas, jei teisėjauja patys šios sporto šakos mėgėjai, puikiai išmanantys taisykles. Teisėjas kviečiamas tik išskirtiniais atvejais. Sykiu tai labai sveikas sportas, nes žaidžiama nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, kai kurie net lapkritį tai daro. Vadinasi, apie 7–8 mėnesius žaidėjai praleidžia lauke mėgaudamiesi grynu oru, gamta ir gyvūnija. Be to, kūnas irgi juda, nes paprastai tris dienas, kol trunka varžybos, tenka suvaikščioti maždaug po 12 km pėstute. Žinoma, mums reikėtų daugiau golfo laukų. Kol kas savo regione turime vieną "National Golf Resort", tarkime, Švedijoje ar Vokietijoje toks miestas kaip Gargždai kartais turi du golfo laukus, nes į tai investuoja pati valstybė.

– Liepos 23-iąją vyks šeštasis golfo turnyras "Nesė pramogų banko" taurei laimėti. Kaip kilo mintis jį remti?

– Golfas – nuostabi sporto šaka, todėl man norisi, kad kuo daugiau žmonių apie ją sužinotų, todėl nuo 2011-ųjų kiekvieną vasarą organizuojame vardinius turnyrus. Varžybose maksimaliai gali žaisti 120 žmonių, bet siekdami, kad turnyro metu netrūktų erdvės, kviečiame registruotis apie 80 dalyvių. Žaidėjai susirenka ne tik iš visos Lietuvos, bet ir Kaliningrado. Sykiu tai naudinga ir miestui, nes jie čia atvyksta kelioms dienoms, leidžia savo pinigus, pramogauja. Nuoširdžiai džiaugiamės prisidėdami prie golfo žaidėjų bendruomenės formavimo Klaipėdoje.

Skatina kurti jaunimą

– Kaip praėjusių metų rudenį jums kilo mintis kurti laidų ciklą "Įkvepianti sėkmė"? Ar ieškote tik klaipėdietiškų sėkmės istorijų?

– Norėjosi kokiu nors būdu pasidalyti ne tik savo, bet ir kitų nuosavus verslus sukūrusių sėkmingų žmonių patirtimi. Pagrindinė projekto idėja – prisidėti prie Lietuvos verslumo vystymo, įkvėpti jaunuolius kurti ir nestokoti fantazijos. Norėtųsi, kad tie jauni žmonės nuveiktų daugiau už mus. Tačiau tam reikia pamatyti geruosius pavyzdžius. Kalbiname ne tik klaipėdiečius. Štai neseniai savo istorija pasidalijo lenktynininkas Benediktas Vanagas, o pirmasis laidos pašnekovas – energetikos ekspertas ir vienas turtingiausių verslininkų Lietuvoje Rymantas Juozaitis. Jis yra buvęs LEO LT valdybos pirmininkas ir bendrovės "Lietuvos energija" generalinis direktorius, todėl buvo įdomu atskleisti jo sėkmės ieškojimus, kaip jie keitėsi, kaip augo. Apskritai šiam projektui veiklos sritis nėra svarbi, tai gali būti pasiekimai sporte, mene ar galybėje kitų skirtingų sferų. Svarbiausia, kad kalbinama asmenybė būtų nemažai nuveikusi. Kai kurie laidos herojai – nesulyginami savo veiklos mastu ir generuojamomis pajamomis, tačiau vis tiek yra ne ką prastesni savo srities žinovai, mėgstami ir vertinami.

– Vadinasi, ieškote geriausiųjų savo srityje. Kaip sekasi juos atrasti?

– Kad labai jau sudėtinga pamatuoti tą gerumą. Kokiais metodais reikėtų tai daryti? Vieni geriausia laiko Lady Gaga, kiti – Wolfgango Amadeus'o Mozarto kūrybą. Tai labai subtilus dalykas. Visada buvau įsitikinęs, kad reikia būti visuomeniškam ne tik žodžiais, bet ir darbais. Ir tas noras turi kilti iš vidaus. Nesiekiu ko nors pakeisti, tiesiog man atrodo, kad šiuo metu tai yra reikalinga.

– Ko gero, uždirbti iš to nesitikite?

– Savaime suprantama. Juolab kad projektas remiamas mano paties lėšomis. Turiu subūręs šaunią komandą, kai kurie jos nariai dirba savanorystės principu. Esu jiems dėkingas už pagalbą, bet ne paslaptis – tam tikros specialistų paslaugos kainuoja. Esu užsibrėžęs kurti laidą trejus metus, o vėliau veikiausiai paleisiu šią idėją ir imsiuosi naujų projektų.

– Treji metai – netrumpas laiko tarpas. Nebijote išsikvėpti?

– Manau, kad žmonių yra, tik kartais tenka juos įkalbinėti, paskatinti nusifilmuoti laidoje. Mes, lietuviai, dar turime daug baimių, ypač – viešumo. Bet labiausiai nemalonu, kai žmonės dvejoja dėl to, kaip atrodys prieš kameras, arba laiko save nepakankamai sėkmingais. Gali būti, kad po kelerių metų pavargsiu nuo to įkalbinėjimo, galiausiai tai eikvoja laiką. Juk šalia to turiu užsiimti ir kitais dalykais. Panašiu tikslu įkūriau asociaciją "Mano miestas Klaipėda", džiugu, jog pradėtas darbas toliau vystomas teisinga linkme ir sėkmingai gyvuoja. Man tai nepaprastai malonu. Kuo daugiau klaipėdiečių susimąstys, kaip bendruomenei gyventi geriau, tuo greičiau miestas augs. Niekas kitas už mus to nepadarys. Gyvename labai gerame, sutvarkytame, pilietiškame mieste, bet visada gali būtu dar geriau.

Ilsisi gamtoje

– Vadovavimas kompanijai "Nesė Group" atima nemažai laiko. Kaip pavyksta visur suspėti?

– Esu sudėliojęs savo darbotvarkę ir laiką planuoju sistemingai – 30 proc. skiriu verslui, dar 30 proc. socialinei veiklai ir tiek pat – sportui. Jeigu sportui neskirčiau pakankamai laiko, jausčiausi blogai, nebūtų energijos kitoms veikloms. Krūvis dirbant protinį darbą yra labai didelis. Kartais po dviejų valandų esi visiškai išsekęs, išeikvojęs dienos energiją. Todėl pailsiu nuvažiuodamas į golfo aikštyną, man tai savotiška meditacija ir užuovėja nuo miesto ir žmonių šurmulio. Kartais nesinori su niekuo kalbėtis, tiesiog pabūti vienam. Tuomet semiuosi energijos iš gamtos. Apskritai darbo valandų neskaičiuoju, mano laikas yra persipynęs. Kartais tenka dirbti vakarais, o dienos metu vystyti socialinius projektus. Tai – gyvenimo būdas.

– Esate griežtas savo darbuotojams?

– Manau, kad esu teisingas, įsiklausantis, tolerantiškas. Labiausiai pykstu, kai žmogus specialiai nenori ko nors daryti, ignoruoja klaidas.

– Matyt, maksimalizmas – viena esminių verslininko savybių?

– Tik nepaliaujamas siekimas užtikrina progresą. Tam, kad žmonės norėtų pasilikti gyventi Klaipėdoje, jie turi įžvelgti gerą ateities perspektyvą.