- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Misija: Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdoje pristato senuosius Lietuvos prieškario laivus.
-
Amžiai: šiuolaikinio Klaipėdos uosto fone eksponuojamas senovinis laivas.
-
Valdymas: ekspozicija laive „Dubingiai“ – apie sovietmečio žvejybos ištakas Klaipėdoje.
-
Naujiena: baigiamas statyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
-
Trauka: jūrų gyvūnai, o ypač eršketų šėrimas baseinuose ar delfinų pasirodymas labiausiai vilioja žiūrovus.
Nors Lietuva laikoma žagrės šalimi, tačiau yra vieta, kuri turistus traukia išskirtinai vien dėl to, kad ji susijusi su jūra, jos gyvūnais, istorija.
Jūrinės istorijos klodai
Lietuvos jūrų muziejaus ir delfinariumo reikšmė Klaipėdos miestui yra didžiulė. Nors pats Jūrų muziejus Smiltynėje, Nerijos forte, atidarytas tik 1979 m., sukaupti jo istoriniai klodai siekia pačius seniausius Mėmelio laikus.
Tiek muziejaus išleistose knygose, tiek konferencijose minimi ir Mėmelio / Klaipėdos jūrinio formavimosi laikai, ir auksinis burlaivių amžius, ir miesto užuomazgos nuo seniausių laikų. Lietuvos jūrų muziejuje ir delfinariume susitinka nūdiena, jūra, jos gyvūnai, žmogus ir istorija.
Jūrų muziejaus rinkiniuose saugoma daugiau nei 88 tūkst. eksponatų – moliuskai, kriauklės, koralai, vėžiagyviai, dygiaodžiai, jūrų paukščiai, žinduoliai, žuvys. Muziejaus rinkiniuose yra ir geologijos, archeologijos, etnografijos, numizmatikos, kartografijos, laivų technikos, jūrinės raštijos, filatelijos eksponatų. Čia eksponuojami įvairūs laivai, jų inkarai ir kitos detalės.
Lietuvos jūrų muziejuje atspindėta ir senoji, ir prieškarinių laikų, ir sovietinio laikotarpio Lietuvos žvejyba.
Klaipėdoje, šalia Pilies tilto, atidaryta nauja ekspozicija kariniame laive "Sūduvis", kuri pristatys dar vieną atskirą Lietuvos jūrinio identiteto sritį – Lietuvos karines jūrų pajėgas.
Didžiausias dėmesys skiriamas laikotarpiui po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, kurio 100-metį minėsime 2023 m. sausio 15 d.
Amžiai: šiuolaikinio Klaipėdos uosto fone eksponuojamas senovinis laivas. / Vidmanto Matučio nuotr.
Delfinai traukia milijonus
Lietuvos jūrų muziejus yra akivaizdus pavyzdys, kad jūra labai daug naudos gali duoti Lietuvai ir Klaipėdai.
13 ha plotą užimantis Lietuvos jūrų muziejus yra gausiausiai lankomas muziejus ne tik Lietuvoje, bet ir, ko gero, Baltijos jūros šalyse. Per metus jį aplanko daugiau kaip po pusę milijono žmonių. Daugiausia svečių atvykdavo iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos.
Bene labiausiai lankytojus traukia delfinų ir ruonių pasirodymai Jūrų muziejaus delfinariume. Tokio lygio delfinariumas yra vienintelis Baltijos jūros pakrantėje. Jo pasirodymų programa nustebino ne vieną svečią iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ar netgi Jungtinės Amerikos Valstijos.
Lietuvos jūrų muziejuje atspindėta ir senoji, ir 1923 m. prasidėjusi lietuviška Klaipėdos jūrinė istorija.
Delfinariumas, kuriame gyvena, treniruojamos ir pasirodo Juodosios jūros afalinos, veikia nuo 1994 m.
Reprezentuoja Klaipėdą ir Lietuvą
Tiesiogiai nepriklausydamas Klaipėdai, Lietuvos jūrų muziejus yra šio miesto jūrinės kultūros židinys.
Muziejaus atstovai kasmet kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe vykdo nemažai įvairių jūrinių projektų. Pastaraisiais metais, minint pirmojo nepriklausomos Lietuvos laivo "Jūratė" atplaukimo 100-metį, buvusius prieškario jūrų kapitonus, laivus visuomenei pristatė kaip tik Lietuvos jūrų muziejus.
Trauka: jūrų gyvūnai, o ypač eršketų šėrimas baseinuose ar delfinų pasirodymas labiausiai vilioja žiūrovus. / Vidmanto Matučio nuotr.
Stipri šio muziejaus istorikų grupė yra išleidusi ne vieną knygą, reprezentuojančią jūrinę Lietuvą. Vyko ne viena diskusija, įtraukiant ir istorikus iš Vilniaus, kurių metu pristatytos Mėmelio / Klaipėdos jūrinės ištakos, vienintelio Lietuvos uostamiesčio reikšmė stiprinant mūsų šalies jūrinį identitetą.
Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai, istorikai labai prisidėjo Klaipėdos miesto jūrinės kultūros koordinacinei tarybai rengiant Jūrinės istorijos žymių žmonių sąrašą. Jame beveik 50 asmenybių, kurių įamžinimo procesas jau vyksta ir, tikėtina, dar aktyviau vyks ateityje.
Lietuvos vardą ir Klaipėdos veidą muziejus pristato ir bendradarbiaudamas bei draugaudamas su Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, kitų Baltijos šalių jūrų muziejais. Lietuvos jūrų muziejus yra Europos muziejų ir mokslo centrų tinklo ECSITE narys. Taip pat jis dalyvauja daugelio tarptautinių organizacijų, kurios vykdo jūrų gyvūnų populiacijų atkūrimo programas, veikloje. Netrukus Smiltynėje, netoli Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo, bus atidarytas skandinaviško stiliaus su apželdintu stogu Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
Valdymas: ekspozicija laive "Dubingiai" – apie sovietmečio žvejybos ištakas Klaipėdoje. / Vidmanto Matučio nuotr.
Pačioje Lietuvoje jūrų muziejaus partneriai yra ne tik Klaipėdos miesto savivaldybė, bet ir Klaipėdos universitetas, kitos jūrinio mokymo įstaigos, turizmo ir informacijos centrai, turizmo agentūros.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į eismo įvykius patekusių vaikų – mažiau
Į eismo įvykius pernai pateko kelios dešimtys nepilnamečių. Skaičiai mažėja, tačiau pareigūnai pabrėžė, kad dažniausiai eismo įvykių metu pėstieji nukenčia dėl neatidumo. ...
-
Nakties žygis prasidės Doviluose
Nakties žygis, skirtas atminti 1923 metų sausio įvykius Klaipėdoje, šiemet prasidės Gargždų priemiestyje. Žygeivių iš visos Lietuvos lauks ne tik žygio organizatoriai, bet ir vietos žmonės, pasirengę supažindinti atvykėlius su savo...
-
Klaipėdiečiai išvys pilies bokštą
Šią savaitę jau ruošiamasi nuimti pastolius ir atidengti pilies bokštą, kad šis papuoštų uostamiestį. Nors atidengti bokštą planuota dar praėjusių metų pabaigoje, tačiau visų darbų laiku atlikti nepavyko. N...
-
Apleisti automobiliai iš kiemų dingsta pamažu
Per pastaruosius metus uostamiestyje užfiksuota beveik 400 neeksploatuojamų automobilių. Jie ne tik darko kiemus, bet užima ir taip trūkstamas stovos vietas. Nors savivaldybės kontrolieriai jų savininkams skiria baudas, pažeidėjų gretos nemažėja, i...
-
Ką uostamiestyje stebės pusšimtis kamerų?1
Klaipėda prieš kelerius metus buvo prisipirkusi šimtus vaizdo stebėjimo kamerų, pagamintų Kinijoje, kurias nuo šių metų tenka keisti naujomis. Daugiau nei pusšimčio kamerų įsigijimui numatyta 400 tūkst. eurų. ...
-
Klaipėdos savivaldybė nurašys šimtatūkstantines skolas
Klaipėdos savivaldybė parengė tvarką, pagal kurią bus įmanoma nurašyti dešimtmečius besikaupusias savivaldybės biudžetinių įstaigų paslaugų gavėjų skolas už suteiktas paslaugas. ...
-
Dėl apšvietimo stygiaus jaučiasi nesaugiai: rajone situacija tragiška
Sportininkų gatvėje 9-ojo daugiabučio namo kieme neveikia apšvietimas. Klaipėdiečiai teiraujasi, kada jis bus įjungtas, kadangi rytais ir vakarais vidinis kiemas, automobilių stovėjimo aikštelė ir takelis prie mokyklos skendi tamsoje, ta...
-
Karinės jūrų pajėgos NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie išplaukė1
Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines1
Sausio 15-ąją uostamiestyje, Skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“, tradiciškai buvo paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. Jų metu buvo prisiminti svarbūs 1923-iųjų istorin...
-
Vaikų „linksmybės“: sniego gniūžtėmis – į automobilius1
Vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėti du vaikai, į mašinas mėtantys sniego gniūžtes. Vyriškiui išlipus jų sudrausminti vos neįvyko nelaimė – vienas nepilnametis atsitrenkė į važiuo...