Jūros vėjo jėgainės Estijoje ir Lietuvoje

Jėgainių jūroje gali nebūti

Tik dabar Estijos Vyriausybėje prasideda diskusijos apie galimas vėjo jėgainių parkų statybas jūroje.

Pagrindinis klausimas, kodėl Estijoje neskubama statyti jūros vėjo jėgainių parkų, – kol kas neparengtas vertinimas, ar iki 2035 m. elektros suvartojimas šioje šalyje padvigubės. Prielaida apie padvigubėjimą keliama vertinant, kad iki 2035 m. ir elektros energijos kaina gali kilti dvigubai.

Esant tokiai situacijai, Estijos valdžia neskuba tvirtinti savo šalies vėjo energetikos subsidijų plano.

Prabilta netgi apie tai, kad Estijos vėjo jėgainių statyba jūroje iš viso gali būti sustabdyta, nes esą statyti parkus jūroje yra gerokai brangiau nei sausumoje. Neatmetama galimybė, kad Estijos jūros vėjo jėgainių parkams planuoti pinigai atiteks sausumos projektams.

Estija planavo statyti vieno tūkstančio megavatų vėjo jėgainių parką jūroje, o tiksliau Rygos įlankoje. Taip pat buvo teikiama informacija apie vieną galimą bendrą Estijos ir Latvijos vėjo energetikos bendrovių jūros jėgainių parką.

Situacija: planuotos Estijos vėjo jėgainės – ir pačių estų (pažymėtos mėlynai), ir kartu su latviais (pažymėta rudai) gali būti ir nestatomos. / „News.ee“ nuotr.

Estija nusileido Lietuvai

Estijos darbdavių sąjungos vadovas Hando Sutteris mano, kad jo šalis jau yra praleidusi geriausią momentą jūros vėjo jėgainėms vystyti.

Gali būti ir taip, kad kitoms regiono šalims pasistačius daug vėjo jėgainių ne tik jūroje, bet ir sausumoje, imtis didelių vėjo jėgainių projektų jūroje nebebus jokios prasmės. Greičiausiai tokių projektų atsipirkimo laikas pailgės, nes ir taip Estija yra riboto elektros energijos vartotojų skaičiaus šalis.

Baiminamasi, kad Estija jau yra atsidūrusi tarp daug elektros energijos iš jūros vėjo jėgainių ketinančių gauti šalių kaip Suomija, Švedija ir Lietuva.

Jo vertinimu, kalbant apie rytinės Baltijos šalių regioną, šiuo metu geriausioje padėtyje yra atsidūrusi Lietuva, nes ji jau ne tik žino, kur ir kokius du jūros vėjo jėgainių parkus statys. Taip pat iš esmės yra žinomi ir būsimi tokių parkų statytojai.

Bloga padėtis dėl jūros vėjo jėgainių parkų statybos esanti ne tik Estijoje, bet ir Latvijoje. Pastarieji yra ir sunkioje ekonominėje padėtyje, nes stokoja pinigų ne tik energetikos, bet ir transporto projektams, įskaitant ir „Rail Baltica“ europinės geležinkelio linijos tiesimą per Latviją.

Lenkai pradės statybas

H. Sutterio vertinimu, Baltijos jūros regione Lietuva dėl vėjo jėgainių parkų statybos yra beveik panašiose gerose pozicijose kaip ir Lenkija.

Estijos vėjo jėgainių statyba jūroje iš viso gali būti sustabdyta, nes manoma, kad statyti parkus jūroje yra gerokai brangiau nei sausumoje.

Klaipėdos uoste jau netrukus prasidės vėjo jėgainių parkų jūroje aptarnavimo terminalo statybos. Lietuvoje prabilta ir apie vėjo jėgainių jūroje aptarnavimui pritaikytą uostą Šventojoje. Tiesa, neaišku, kada jis būtų pradėtas statyti ir iš viso ar bus pradėtas statyti, jei Lietuvoje pasikeis valdžia.

Lenkijoje vystant vėjo energetiką Baltijos jūroje ir Gdansko įlankoje, realiai yra pažengta toliau nei Lietuvoje. Kaip tik šiomis dienomis pasirodė žinia, kad į Gdansko uostą pradėti gabenti vėjo jėgainių parko jūroje pamatų įrengimo poliai.

Jie bus naudojami Lenkijos „PKN Orlen“ ir Kanados „Northland Power“ statomame 1,2 gigavatų (GW) vėjo jėgainių parke „Baltic Power“.

120 m ilgio poliai bus įkalti maždaug 40 m į jūros gruntą. „Baltic Power“ parke planuojama iš viso įrengti polius 78 vėjo jėgainėms. Lenkai ir kanadiečiai polius vėjo jėgainių parkui „Baltic Power“ planuoja įrengti iki 2026 m. Pats vėjo jėgainių parkas pradėtų veikti 2029 m.

Panašios konstrukcijos poliai greičiausiai bus įrengiami ir Lietuvos vėjo jėgainių parkuose jūroje. Kol kas viešai neskelbiama, kada prasidės realūs vėjo jėgainių parko Lietuvos teritoriniuose vandenyse įrengimo darbai.