Šiemet Jūros šventės rengėjai liepos 24–26 d. klaipėdiečius bei visos Lietuvos žmones kvies į fiestą baltų burių mieste. Daugiau nei aštuonis dešimtmečius skaičiuojantis tradicinis uostamiesčio reginys po praėjusių metų šiemet verčia baltą lapą ir lankytojus pasitiks atsinaujinęs. Šiemet išskirtinis dėmesys bus skiriamas šeimoms bei tradicinei Jūros šventės eisenai.

Šventės istorijoje – naujas lapas

Iki Jūros šventės likus 100 dienų jau preliminariai žinoma, koks tradicinio renginio veidas bus šiemet.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, jog Jūros šventės šimtadienis šiemet – simbolinė diena, kai senoji Klaipėdos savivaldybės taryba jau nuleido bures, o naujoji dar tik jas kelia.

Organizatorių teigimu, po praėjusiais metais surengtos jubiliejinės Jūros šventės, šiemet renginys verčia nauja baltą lapą ir kvies klaipėdiečius bei miesto svečius į baltomis burėmis šlamančią šventę.

„Tai, kad Jūros šventė įgauna vis daugiau tikros, jūrinės šventės atspalvių ir potėpių, manau, yra teisinga mintis. Manau, kad kuo Jūros šventėje bus daugiau su jūra susijusių renginių, tuo mažiau reikės ką nors įtikinėti, kad Lietuva yra jūrinė valstybė, o Klaipėda yra jos simbolis, perlas, deimantas ir Lietuvos uostas“, – pabrėžė V.Grubliauskas.

Aprangos kodas – balta

Šiųmetės Jūros šventės šūkis – „Fiesta baltų burių mieste!“. Šventės logotipą sukūrė dizainerė Agnė Karaliūtė. Jame – baltomis burėmis papuoštame laivelyje džiaugiasi ir šoka du žmonės.

„Balta spalva ženkliname tiek pačios Jūros šventės nuotaiką, dvasią, tiek norime, kad šventė būtų šviesi tvarkinga ir graži. Kviečiame visus pasipuošti baltai ir taip prisidėti prie šventės kūrimo. Aprangos kodas šiemet bus – balta“, – dėstė šventę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Goda Giedraitytė.

Pati šventė tradiciškai bus suskirstyta į kelias dalis. Baltųjų burių dalyje sutilps visi tradiciniai jūriniai renginiai – jūrininkų pagerbimas, danės flotilės senųjų burlaivių arba kurėnų regata ir kiti.

Linksmybės iki paryčių

Baltosios popietės arba siesta simbolizuos popietės programą mieste – didžiausia Lietuvoje šventinė mugė, paplūdimio ir miesto sporto renginiai, Teatrinio veiksmo gatvė, šokių aikštės ritmai.

Cukraus vata bus pavadinti vaikams ir šeimoms skirti renginiai.

„Šiemet vaikams ir šeimoms skirsime daug dėmesio. Bus net kelios teritorijos skirtos šeimoms. Kaip ir kasmet įsikurs didžiausias atrakcionų parkas“, – pasakojo G.Giedraitytė.

Saldžias popietes keis Baltosios naktys, kurių metu mieste linksmybės tęsis iki paryčių. Kaip ir pernai, šiemet šventės laiką planuojama pratęsti iki 2 val. nakties.

Klaipėdiečius vėl sukvies šokančių fontanų šou, naktiniai koncertai, fejerverkai.

Vis dėlto, kas taps šventės „vinimi“ organizatoriai dar laiko paslaptyje, tačiau patikino, jog jau pasirašomos sutartys ir derinamos paskutinės detalės.

Laukia iniciatyvų

Iš viso 56-osios Jūros šventės metu miestą papuoš apie 100 renginių.  

Tiksli šventės programa bus pristatyta birželį. Vis dėlto kūrybingi klaipėdiečiai vis dar gali prisidėti organizuojant šventę.

Organizatorių teigimų, iki gegužės 20 d. dar laukiama renginių ar veiklų Jūros šventės metu pasiūlymų.

„Visi norintieji prisidėti prie fiestos baltų burių mieste jau gali teikti savo pasiūlymus ir Europos jūros dieną jau turėtume turėti visą šventės programą, – dėstė įstaigos kūrybos vadovė.

Mugė sumažės

„Klaipėdos šventės“ direktoriaus Romando Žiubrio teigimu, jau pastebimas didžiausios Lietuvoje mugės prekybininkų sujudimas.

Jų registracija prasidės nuo gegužės 1 d. įstaigos internetiniame portale. Šiemet registracija vyks patogiau – internetu, todėl ketinantieji prekiauti mugėje sutaupys laiko.

„Pasaulyje yra du produktai prie kurių žmonės stovi per naktį. Tai yra naujausias „Apple“ telefonas ir vieta Jūros šventės metu“, – pajuokavo R.Žiubrys.

Šiemet prekybininkų mugė bus kur kas mažesnė nei pernai. Praėjusios jubiliejinės Jūros šventės metu buvo numatytos 786 vietos prekeiviams, o šiemet – 670.

Direktoriaus teigimu, mugė šiemet grįžta į senąją apimtį, mat pernai buvo uždaryta Pilies g., todėl prekybininkai galėjo įsikurti ir ten. Šiemet šia gatve bus nukreipiami transporto srautai.

Teritorijoje – pagalbos centrai

Jau pernai uostamiesčio policijos pareigūnai šventinį savaitgalį apibūdino kaip įprastą, esą jokių nemalonių incidentų nebuvo daugiau nei įprasta.

Vis dėlto šiemet, siekiant, jog Jūros šventė būtų dar komfortiškesnė nuspręsta kartu su Maltos ordino pagalbos tarnyba šventės teritorijoje įrengti du pagalbos centrus.

Pirmoji būtina pagalba klaipėdiečiams ir miesto svečiams bus teikiama Atgimimo aikštėje ir Kruizinių laivų terminale. Pagalbos punktuose dirbs savanoriai medikai arba specialius mokymus baigę žmonės, kurie galės suteikti medicininę pagalbą.

Taip pat šventės renginiuose vaikščios ir keli mobilūs pagalbos teikėjai.

Eisena sulaukė globėjo

Šiemet užsimota skirti daugiau dėmesio tradicinei Jūros šventės eisenai. 56-osios šventės eisenos globėju tapo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Jis prisiminė, jog anksčiau neišdildomą įspūdį miestelėnams bei jam pačiam palikdavo teatralizuotos eisenos, todėl šiemet planuojama šiam reginiui suteikti linksmumo ir išskirtinumo.

„Žinoma, kol kad nepretenduojame į Rio de Ženeiro festivalį“, – šypsojosi A.Vaitkus.

Direktorius patikino, jog bus kalbama su uosto bendrovėmis, kad šios pasiryžtų į gatves išvesti net ir dalį savo technikos ar gaminių ir taip prisistatyti klaipėdiečiams bei miesto svečiams.

A.Vaitkaus teigimu, žygiuoti pačiame eisenos priekyje – neabejotina garbė, todėl bus siekiama eiseną stiprinti taip, jog ši pozicija taptų siekiamybe kitiems jos dalyviams bei sutrauktų gausias žiūrovų minias, kaip vienas ryškiausių ir smagiausių šventės akcentų.

Pernai miestu žygiavo apie 7 tūkst. žmonių, eisenoje dalyvavo 32 kompanijos.

Šiųmetė Jūros šventė, kaip ir pernykštė, kainuos daugiau nei 1 mln. senąja valiuta.