- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik kasmet, kai Klaipėdoje vyksta Jūros šventė, prisimenami 1934-ieji, kai čia buvo surengta pirmoji Jūros diena.
Jūros dienos idėja
Oficialiai minima, kad pirmoji Jūros diena Klaipėdoje buvo surengta 1934 m. rugpjūčio 12 d. Iš tiesų tai nėra teisinga, nes Jūros dienos renginiai vyko ir rugpjūčio 11-ąją, tik juose nebuvo prezidento Antano Smetonos.
Minima, kad pirmoji Jūros diena surengta Lietuvos Vakarų sąjungos iniciatyva. Kai kurie šaltiniai teigia, kad tokios šventės rengimo idėjos autorius buvo Lietuvos universiteto Kaune profesorius Kazys Pakštas.
Jis vadovavo dar 1933 m. įsteigtai Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungai. Jos metiniame susirinkime 1934 m. balandį K. Pakštas ir pranešė apie sumanymą Klaipėdoje surengti Jūros dieną.
Iš tiesų, idėja nebuvo kokia nors nauja. Pirmoji Jūros diena surengta dar 1925 m. rugpjūčio 2 d. Palangoje. Ji nebuvo pompastinė. Kurhauzo sode kalbą pasakė jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas, vyko loterija, plaukiojimas laivais, koncertas ir naktiniai šokiai.
1933 m. Lietuvoje dėl Klaipėdos krašto buvo išskirtiniai. Vokietijoje į valdžią atėjus naciams, galvas pakėlė ir Klaipėdos krašte likę Vokietijos gerbėjai.
Tam, kad Lietuva būtų labiau susieta su Klaipėdos kraštu, buvo sumanyta įsteigti K. Pakšto vadovaujamą Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungą. Be to, 1933 m. buvo minimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 10-metis. Ta proga laikinojoje sostinėje Kaune buvo nuspręsta daugiau dėmesio rodyti Klaipėdos kraštui. 1933 m. birželio pradžioje Klaipėdoje surengta ir Mažosios Lietuvos dainų šventė. Tų pačių metų liepos 22 d. Juodkrantėje vyko žvejų šventė.
Proginė: minint pirmąją Jūros dieną 1934 m. buvo išleista K. Pakšto knyga „Baltijos jūra“. Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
Dirigavimas šventei iš Kauno
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 10-mečio proga iškeltas šūkis: „Visi į Lietuvos jūrą“. Valdžia Kaune suprato, kad dauguma Lietuvos gyventojų nėra matę jūros. Jūros diena ir turėjo tapti pretekstu lietuviams pajusti tai, kas yra pajūris ir Klaipėda.
Jūros dienos minėjimo renginiai buvo konstruojami Kaune, kur įkurtas Vyriausiasis jūros dienos komitetas. Siūlymus šiai dienai pažymėti teikė ir Klaipėdos jūrinės organizacijos – Jūrininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos uosto valdyba, Skautų, Šaulių sąjungos.
Klaipėdoje buvo įkurtas ir jau minėto Jūros dienos komiteto skyrius. Jo vadovu tapo uosto inžinierius Jonas Šimoliūnas. Klaipėdiečiai turėjo spręsti praktinius Jūros dienos rengimo klausimus – svečių apgyvendinimo, maitinimo, renginių vietų paruošimo, medicininės pagalbos užtikrinimo ir kitus.
Jūros dienos proga Klaipėdoje buvo išleisti keli svarbūs leidiniai. Tarp jų ir K. Pakšto monografija „Baltijos jūra“. Pasirodė ir 32 puslapių išsamus šventės vadovas. Jame pateikta šventės idėja, programa, svarbi informacija, elgesio taisyklės, rėmėjų reklama.
Šventei surengti pinigų skyrė Lietuvos vyriausybė, tačiau jų teko rinkti ir iš uosto verslininkų.
Renginyje: Jūros dienos minėjimo iškilmės Klaipėdoje prie švyturio, kur kalbėjo prezidentas A. Smetona. Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
Pasižadėjo saugoti jūrą
1934 m. Jūros diena buvo žymima ne tik Klaipėdoje. Buvo iškelta idėja apie jūrą, jos prasmę kalbėti kiekviename Lietuvos mieste. 1934 m. liepos 22 d. Jūros dienos renginiai vyko Šventojoje. Ir čia lankėsi prezidentas A. Smetona su palyda. Įdomų pranešimą apie Šventosios uosto atstatymą pateikė J. Šimoliūnas.
Tam, kad Lietuva būtų labiau susieta su Klaipėdos kraštu, Kaune buvo sumanyta įsteigti K. Pakšto vadovaujamą Lietuvos ir Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjungą.
Skirtingu laiku Jūros dienos minėjimo renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose. Daugelyje vietų tai labiau buvo Kariuomenės diena. Kaune Jūros dienos proga buvo iškelta tautinė vėliava, katedroje vyko pamaldos, Rotušės aikštėje organizuotas kariuomenės ir organizacijų paradas, surengta paskaita apie Klaipėdos krašto istoriją ir jo reikšmę.
1934 m. rugpjūtį Jūros dienos minėjimo Klaipėdoje eigą kauniečiai galėjo sekti klausydamiesi radijo transliacijų miesto sode.
Rugpjūčio 11 d. (šeštadienis) buvo skirta Lietuvos jaunimui. Pagrindinis akcentas teko tiems, kurie žuvo jūroje ir prie jos. 1934 m. vasarą dar buvo gyvas 1933 m. liepos 15 d. prisiminimas, kai išplaukiant per uosto vartus audra nubloškė laivą „Budys“ ant šiaurinio molo, žuvo jūrų skautai Vitoldas Amulevičius, Edvardas Jasiukevičius, Vincas Šidlauskas.
Tą dieną Jūros dienos minėjimo komiteto nariai, uosto ir spaudos atstovai, būrys svečių plaukė į jūrą nuleisti eglių šakelių vainiką už žuvusiuosius jūroje.
Rugpjūčio 12 d. (sekmadienį) vyko pamaldos, apie 11 val. į šventę atvyko prezidentas A. Smetona. Jis pasakė kalbą, kuria ragino branginti jūrą ir budriai ją saugoti. „Mūsų jūra, mes jos niekam ir niekuomet neatiduosim“, – tuomet žadėjo A. Smetona.
Iš jo kalbos galima suvokti, kad 1934 m. Lietuvoje buvo nerimo dėl Klaipėdos krašto, bet buvo ir nusiteikimas saugoti jūrą. Ryškiais Didžiosios Lietuvos siekiais būti amžinai su jūra mirgėjo antraštės to meto Lietuvos spaudoje.
Tą dieną vyko ir žvejų, kitų apie 20 Klaipėdos organizacijų paradas. Po jo vyko vandens sporto varžybos, žvejų regata, laivų paradas ir Jūros dienos uždarymas.
Pirmosios Klaipėdoje surengtos jūros dienos renginiuose dalyvavo per 60 tūkst. žmonių. Dauguma jų turėjo pirkti šventės bilietą, kuris kainavo vieną eurą, o kauniečiams, kurie buvo laikomi turtingiausiais žmonėmis anuometinėje Lietuvoje, – 1,5 euro.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangos oro uosto teritorijoje bus kertamas miškas12
Užtikrinant orlaivių saugą, Palangos oro uosto teritorijos rytinėje dalyje bus naikinamas anksčiau valstybei priklausęs miškas. ...
-
Išleistas ar ištaškytas milijonas?27
Klaipėdos tarybos posėdyje opozicijos atstovai miesto merui Arvydui Vaitkui uždavė klausimą – koks viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ likimas? ...
-
Trumpam užsuks vasara
Nuo šiandienos žvarbų orą kuriam laikui pamiršime, laukia gana vasariški orai, bent jau šį savaitgalį ir pirmąją kitos savaitės pusę. Sinoptikai žada kai kuriomis dienomis orą sušilsiant net iki 23 laipsnių &scaro...
-
Neringos skulptūra dar nesutvarkyta9
Nuo kovo pabaigos nubyrėjusios Neringos skulptūros plokštės kol kas dar nepakeistos naujomis. Jau surinktos plokščių liekanos, tačiau stop juosta ar kitais skiriamaisiais ženklais skulptūra neapjuosta. ...
-
Jakų gyventojai sunerimę: tamsaus gymio vyras į savo automobilį mėgino įsisodinti berniuką?8
Jakų gyventojai ne juokais sunerimę. Maždaug dešimties metų berniuką autobusų stotelėje, kaip įtarta, tamsaus gymio vyriškis mėgino įsisodinti į savo automobilį. Vaikas nuo vyro paspruko. ...
-
Prie parduotuvės Žardės kvartale – netvarka12
Žardės kvartale prie įėjimo į „Iki“ parduotuvę sutrupėjusios laiptų plytelės dar nepradėtos tvarkyti, tik apjuostos stop juosta. Klaipėdiečiai piktinasi, esą ši problema daugiau negu mėnesį nesprendžiama. Be to, į parduotuv...
-
I. Kanto viešojoje bibliotekoje – pokyčiai: Laukininkų padalinys laikinai uždarytas
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Laukininkų padalinyje vyksta remonto darbai, kurie truks apie tris mėnesius. Bus atnaujintos bibliotekos knygų lentynos, pakeistos grindys, padažytos sienos ir atlikti kiti būtini darba...
-
Uostamiestyje daugės žaidimų aikštelių
Daugiabučių kvartaluose gyventojai pasigenda naujų žaidimų erdvių savo vaikams, tačiau situacija pamažu keičiasi ir naujų žaidimų aikštelių daugėja. Kasmet savivaldybė uostamiestyje įrengia po vieną didelę laisvalaikio erdvę, kurioje ...
-
Klaipėdiečiai vėl atakuoja savivaldybę: kiemuose – šimtai apleistų automobilių6
Klaipėdiečiai vėl atakuoja savivaldybę dėl kiemuose rūdijančių apleistų automobilių. Aiškėja, kad pernai surašyta daugiau nei 500 protokolų dėl apleistų mašinų. ...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus švenčia dvi sukaktis: pastato istorija – turtinga7
Šiemet Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) švenčia dvi sukaktis – pastato 250-metį ir muziejaus veiklos šimtmetį. Šiai progai paminėti čia vyks įvairūs renginiai, užsiėmimai, edukacijos, o kad būtų lengviau...