N. Prielaida – jūrinius mokslus baigęs Lietuvos diplomatas

Jūrų teisės patarimai

Lietuvos jūrininkų sąjunga pasiūlė diplomatą Narcizą Prielaidą įtraukti į Lietuvos jūrinei kultūrai labiausiai nusipelniusių asmenų sąrašą.

Kyla klausimas, kaip su jūra reikalų tiesiogiai neturėjęs diplomatas, didžiausią gyvenimo dalį praleidęs toli nuo jūros esančioje Ženevoje, pelnė jūrininkų organizacijos pagarbą?

Atsakymas paprastas. Klaipėdoje ir Šiauliuose gyvenęs N. Prielaida, būdamas 25 metų, 1945-aisiais bėgdamas nuo karo atsidūrė Šveicarijoje. 1945–1945 m. baigęs Ženevos meno mokyklą, jis pasirinko jūrų teisės studijas Italijos karinėje jūrų akademijoje.

Nors gyvenimas pasisuko taip, kad jūros neturinčioje šalyje Šveicarijoje daugiau teko dirbti įvairiose draudimo kompanijose, jūrų teisės jis nepamiršo.

N. Prielaidos konsultacijos ir patarimai buvo itin svarbūs Lietuvos jūrininkų sąjungai. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo N. Prielaida buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos atstovu prie Jungtinių Tautų Organizacijos. Šias diplomatines pareigas jis ėjo 1992–1996 m. Tai buvo tas laikotarpis, kai Lietuvoje buvo atkuriamos įvairios prieškaryje veikusios organizacijos.

Prisimenama, kad N. Prielaida buvo itin svarbus tarptautinės jūrų teisės ekspertas, jis Lietuvos jūrininkų sąjungai padėjo susipažinti su tarptautinės jūrų teisės aktais, įskaitant ir tarptautinės jūrų organizacijos konvencijas.

Už reikšmingą pagalbą atsikuriančiai Lietuvos jūrininkų sąjungai N. Prielaidai 1996 m. buvo suteiktas Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės nario vardas.

Prisiminimai: Baltasis molas buvo N. Prielaidos ir Z. Šidlausko jaunystės jūrinių svajonių vieta. / Knygos „Jūra ir likimai“ nuotr.

Karas išblaškė draugus

„Klaipėdos“ žurnalistė Adelė Žičkuvienė knygoje „Jūra ir likimai“ atskleidė, kad jaunystę Klaipėdoje praleidęs N. Prielaida turėjo svajonę tapti jūrininku. Apie tai jis svajoję kartu su bičiuliu Zenonu Šidlausku. N. Prielaida su Z. Šidlausku jaunystėje netgi buvo jūrų skautai, buriavo.

Abiejų jų planus sujaukė 1939 m. Klaipėdos okupacija. Z. Šidlauskas persikėlė į Šventąją, kur tarnavo Lietuvos karo laive „Prezidentas Smetona“. Šiame laive tarnavo ir vyresnysis N. Prielaidos brolis Zigmas.

1940 m. Lietuvos okupacija, kai įžengė sovietai, išblaškė ir karo laivo „Prezidentas Smetona“ įgulą, ir Prielaidų šeimą.

Pradžioje iš Klaipėdos išvykę į Šiaulius Prielaidos šiame mieste gyveno per karą. Kai atgal ritosi karo banga, broliai Zigmas, Narcizas ir Eugenijus Prielaidos pasitraukė į Vakarus.

Z. Šidlauskas liko Lietuvoje ir už tai skaudžiai nukentėjo. Sovietai sukurpė bylą, kad jis vykdė antitarybinę veiklą, ištrėmė jūrininką į Sibirą. Iš tremties į Klaipėdą jis grįžo tik 1956 m.

Žmonės: žinomas Lietuvos diplomatas, žurnalistas, jūrų teisės specialistas užfiksuotas Lietuvos televizijos archyviniuose kadruose. / „LRT.lt“ nuotr.

Komandoras, diplomatas, žurnalistas

Žurnalistė A. Žičkuvienė knygoje „Jūra ir likimai“ aprašė, kaip 1996 m. sausio 27-ąją N. Prielaida Klaipėdoje susitiko su savo jaunystės draugu Z. Šidlausku. Buvo nesimatę 57-erius metus, po lemtingų 1939-ųjų, kai Klaipėdos okupacija, įžengus nacistinei Vokietijos kariuomenei, juos išblaškė. Po susitikimo abu aplankė mėgstamą jaunystės vietą – molą. Jų laikais tai buvo Baltasis molas. Prisiminė jūrų skautų laivo „Budys“ tragediją.

Po išsiskyrimo jų likimai susiklostė skirtingai. 1956 m. grįžęs iš Sibiro tremties Z. Šidlauskas dirbo Klaipėdos gamyklose, tapo netgi vyriausiuoju mechaniku vienoje iš to meto Klaipėdos statybos valdybų.

Tuo tarpu N. Prielaida į Vakarus išvyko jau tarsi ir žinodamas, kad studijuos jūrų teisę. Dar prieš karą Lietuvoje jis buvo išlaikęs egzaminus studijuoti Italijos karinėje jūrų akademijoje.

Nors baigęs jūrų teisės studijas ir dirbo draudimo kompanijose, tačiau jūreivystės jis neapleido – įgijo laivo komandoro kvalifikaciją. Kai tik pasitaikydavo proga, mielai sėsdavo į kokį nors pramoginį laivą.

N. Prielaida prisimenamas ir kaip žurnalistas, buvo tarptautinės žurnalistų federacijos narys. Rašė straipsnius į leidinį „Pasaulio lietuvis“, 30 metų buvo jų akredituotu žurnalistu Šveicarijoje.

Baigęs jūrų teisės studijas Narcizas Prielaida dirbo draudimo kompanijose, tačiau jūreivystės neapleido – įgijo laivo komandoro kvalifikaciją.

Žinomas Lietuvos žurnalistas Vytautas Žeimantas prisiminė, kad N. Prielaida bendradarbiavo ir su Anglijos žurnalu „Šaltinis“, rašė straipsnius į šveicarišką spaudą „Tribune de Geneve“ (Ženevos tribūna), „24 Heures“ (24 valandos), kitus vietinius prancūziškai kalbančius Šveicarijos leidinius.

Reikšminga ir N. Prielaidos visuomeninė veikla. Jis 1980 m. buvo paskirtas Pasaulio lietuvių bendruomenės Valdybos atstovu Žmogaus teisių komitete prie Jungtinių Tautų. Kai 1982 m. jis buvo priimtas į Tarptautinę žurnalistų federaciją, įgijo teisę ne tik dalyvauti visose Žmogaus teisių gynimo konferencijose Ženevoje, bet ir jose pasisakyti, todėl nuolat kėlė Lietuvos okupacijos klausimą.

N. Prielaida mirė 2015 m. kovo 27 d., palaidotas Ženevoje.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.