Jūrininkas, atvėręs kelią į Aziją

Portugalai pagerbė garsaus jūrininko Bartolomejaus Diaso atminimą, prieš 520 metų gegužės 29 d. žuvusio per audrą netoli Gerosios Vilties kyšulio, kurį pranašiškai buvo pavadinęs Audrų kyšuliu.

Radinys Namibijos pakrantėje

Prie Namibijos krantų, nusausinus lagūną, neseniai rastos 500 m. senumo laivo nuolaužos. Deimantų kasyklos bendrovės „Namdeb“ atstovai teigia, kad tarp laivo nuolaužų jie rado tris bronzines patrankas, tūkstančius ispaniškų ir portugališkų auksinių monetų. Ten taip pat buvo rasti  žmonių palaikai ir senoviški navigaciniai instrumentai. Archeologai nustatė, kad radiniai priklauso 15–16 amžiui.

Laivų nuolaužos dažnai aptinkamos Namibijos pakrantėje, kurią Portugalijos jūrininkai kadaise vadino Pragaro vartais. „Radinys kelia daugiau klausimų nei atsakymų“, – tvirtino „Namdeb“ atstovas spaudai Hilifas Mbako. Spėliojama, ar laivas gali būti susijęs su portugalų tyrinėtoju B.Diasu.

Nepaisant to, ar spėlionės pasitvirtins, radinys Namibijos pakrantėje dar kartą priminė, kad B.Diaso vardas vis dar ryškiai šviečia jūreivystės istorijoje.

Ekspedicija: B.Diaso laivai kaip iliustracija 1887 m. išleistoje knygoje „Jaudinanti nuotykių, pavojų ir didvyriškumo istorija“.

Ambicingi planai

Apie ankstyvąjį B.Diaso gyvenimą beveik nieko nežinoma, išskyrus tai, kad  jo tėvas galbūt buvo vienas iš Portugalijos infanto Henriko Jūrininko kapitonų, dalyvavusių naujų žemių atradimuose ir užkariavimuose. Jaunystėje jis studijavo matematiką ir astronomiją Lisabonos universitete.

B.Diasas tikriausiai turėjo ne tik teorinių navigacinių žinių, bet ir praktinės patirties. Kitaip nebūtų trisdešimtmečio jūrininko paskyrę vadovauti karavelei, kuri lydėjo Diogo de Azambujos ekspediciją į Aukso krantą (dabartinė Gana ir Dramblio Kaulo Krantas). Atplaukę 700 portugalų čia pastatė tvirtovę, kur vyko aktyvi prekyba vergais ir auksu. B.Diasas, grįžęs iš šios ekspedicijos, buvo paskirtas karališkųjų sandėlių valdytoju ir karo laivo „Šventasis Kristoforas“ vadu.

Kildamas karjeros laiptais, B.Diasas net nenutuokė, kokie išbandymai jo lauks ateityje. Tuometinį Portugalijos karalių Žuaną II domino, kiek toli į pietus tęsiasi Afrikos pakrantė ir kas yra už jos. Jis pasiuntė kelias ekspedicijas, vadovaujamas patyrusių kapitonų. Iš jų toliausiai nukeliavo Diogo Cåo.

Ženklas: Gerosios Vilties kyšulyje pastatyta lentelė, kuri žymi, kad čia apsilankė B.Diasas.

Šiuolaikinės Angolos teritorijoje jis pirmas pastatė memorialinį akmens stulpą, žymintį Portugalijos suverenias teises europiečių atrastoje žemėje.

Po D.Cåo mirties karalius nurodė B.Diasui užimti kapitono vietą ir plaukti vis toliau į pietus. Pagrindinis tikslas buvo rasti būdą, kaip pasiekti Indiją ne žemės, o jūros keliu. Galiausiai jis turėjo surinkti informaciją apie krikščionišką, kaip manyta, Presterio Jono karalystę Rytų Azijoje. B.Diasui buvo pavesta labai ambicinga misija.

Ekspedicija aplink Pietų Afriką

Pasiruošti ekspedicijai B.Diasui prireikė dešimties mėnesių. Jam vadovaujant 1487 m. rugpjūtį iš Lisabonos išplaukė ginkluotos karavelės „Šventasis Kristoforas“ ir „Šventasis Pantaleonas“, juos lydintis tiekimo laivas.

B.Diasas pasikvietė kelis patyrusius jūreivius, kurie anksčiau plaukė vadovaujami D.Cåo ir geriau nei kiti žinojo Afrikos pakrančių vandenis. Vienam iš laivų vadovavo B.Diaso brolis Diogas.

Ekspedicijoje taip pat dalyvavo du juodaodžiai vyrai ir keturios juodaodės moterys. Juos į Portugaliją buvo atsivežę ankstesni portugalų tyrinėtojai. B.Diasui jie buvo reikalingi kaip vertėjai, padėsiantys bendrauti su Afrikos pakrančių vietiniais gyventojais ir rinkti informaciją apie paslaptingąją Jono karalystę.

Iš pradžių B.Diaso laivai plaukė palei vakarinę Afrikos pakrantę ir gruodžio pabaigoje nuleido inkarus Volvis Bėjaus (Banginių įlankos) pakrantėje dabartinėje pietų Namibijoje. Netrukus prasidėjusi audra privertė B.Diasą išplaukti į atvirą jūrą. Pietryčių vėjai jo laivus nunešė aplink pietinį Afrikos kampą. Klajonės užtruko iki 1488 m. vasario 3 d., kai pasukę į šiaurę portugalai pamatė jau rytinę Afrikos pakrantę.

Monumentas: Atlanto ir Indijos vandenynus riboja Adatos kyšulys, kurį pirmasis iš europiečių 1488 m. pasiekė B.Diasas.

Išlipę į krantą, B.Diaso bendražygiai atrado afrikiečių gyvenvietę. Ekspediciją lydintys juodaodžiai nerado bendros kalbos su vietiniais gyventojais. Iš pradžių jie pabėgo, o paskui bandė užpulti europiečių stovyklą. Konflikto metu B.Diasas nušovė vieną užpuoliką arbaletu, tačiau tai nesustabdė kitų. Portugalai buvo priversti skubiai sugrįžti į laivus.

Plaukdama toliau į šiaurės rytus, B.Diaso ekspedicija pasiekė kyšulį, kurį dėl daugybės rifų ir uolų portugalai pavadino Adatos kyšuliu (Cabo Agulhas). Tai pati piečiausia Afrikos žemyno vieta, skirianti Atlanto ir Indijos vandenynus.

B.Diasas norėjo plaukti toliau į rytus ir tęsti kelionę į Indiją. Audringų orų įbauginti jūreiviai reikalavo grįžti namo, grasindami riaušėmis. Adatos kyšulyje pastatęs memorialinį stulpą, B.Diasas pasuko atgal, būdamas įsitikinęs, kad ekspedicijos užduotis įvykdyta ir, apeinant Afrikos pietinį kampą, galima Indiją pasiekti jūros keliu.

Grįždamas atgal, B.Diasas pastebėjo kyšulį, kurį pavadino Audros kyšuliu (Cabo Tormentoso). Jis turėjo priminti jo laivus čia beveik sunaikinusią audrą. Vėliau Portugalijos karalius, tikėdamasis sėkmingos prekybos su Indija, pervadino jį Gerosios Vilties kyšuliu.

B.Diasas grįžo į Lisaboną po 16 mėnesių ir 17 dienų trukusios kelionės. Jis, matyt, gavo nurodymą atradimą laikyti paslaptyje, nes nėra išlikę jokių kelionės užrašų.

Vasco da Gamos patarėjas

Tik praėjus 9 metams po B.Diaso sugrįžimo portugalai pagaliau surengė ekspediciją į Indiją. Jos vadovu buvo paskirtas Vascas da Gama, o B.Diasui patikėta vadovauti ekspedicijos laivų statybai. Jis iš patirties žinojo, kokios konstrukcijos laivų reikia plaukiant apie Pietų Afriką, kur dėl skirtingų vandenynų srovių susidūrimo dažnai kyla aukštos bangos. Jo įsakymu įstrižos burės buvo pakeistos stačiakampėmis, o laivų korpusai buvo statomi siekiant didesnio stabilumo.

1499 m. B.Diasas palydėjo V. de Gamos laivus iki Auksinės pakrantės (dabartinė Gvinėja), o po to nuvyko į San Jorge da Mina tvirtovę, kurios komendantu buvo paskirtas.

B.Diasas grįžo į jūrą 1500 m., vadovaudamas vienam Pedro Alvareso Kabralio flotilės laivui. Ši flotilė pirmą kartą pasiekė Brazilijos pakrantę ir ją apžiūrėjusi patraukė į rytus Indijos link. Kai ekspedicija gegužės 29 d. pasiekė Gerosios Vilties kyšulį, kilo galinga audra. Nuskendo keturi flotilės laivai, įskaitant ir tą, kuriam vadovavo B.Diasas. Jis žuvo tuose pačiuose vandenyse, kurie jam atnešė šlovę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Prie to , kad runkeliai žinotų, jog pasaulis nesibaigia ties Palanga. Ir negirdytų žirgų Juodojoje jūroje, nes arkliai sūraus vandens negeria.

Pranas Pričkus

Pranas Pričkus portretas
Prie ko čia mes? Gal ruošiate mus "Auksiniam protui"? Ar jau išsėmėme savo istorijos šaltinius? Ar ištempėte į dienos šviesą nusikalstamo teisingumo nors vieną narį?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Paupių gyventojai piktinasi niokotojais: kol vieni gražina, kiti kenkia
    Paupių gyventojai piktinasi niokotojais: kol vieni gražina, kiti kenkia

    Kol vieni paupiškiai puoselėja savo rajoną, organizuoja talkas ir sodina gėles, kitiems rankas niežti sunaikinti sukurtą grožį, paliekant po savęs šiukšlių kalnus, nuorūkas ar aprašinėtus naujai įrengtus suoliukus &ndash...

    1
  • Sakurų parko siluetas jau įgauna formas
    Sakurų parko siluetas jau įgauna formas

    Tarp Žvejų rūmų ir Klaipėdos Naujosios apaštalų bažnyčios maždaug hektaro dydžio rengiamo Sakurų parko siluetas jau įgauna formas. Požeminiai darbai jau beveik baigti, formuojami takeliai, įrengtos sūpynės vaikams. Savivaldybės atstovai...

    5
  • Kariai uostamiestyje surengs žygį
    Kariai uostamiestyje surengs žygį

    Pirmadienį oficialiai susipažino ir rankas vienas kitam paspaudė uostamiesčio vadovas Vytautas Grubliauskas ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados "Žemaitija" vadas ...

  • Smėlis uostamiesčio gatvėje – lyg paplūdimyje
    Smėlis uostamiesčio gatvėje – lyg paplūdimyje

    Naujai išklotos trinkelės Vingio gatvėje trikdo gyventojus. Esą kur bepažvelgsi – smėlis, trinkelių per jį beveik nematyti, o vaikščiojimas čia primena paplūdimį dėl į batus pribyrančio smėlio. ...

    2
  • Girulių kempinge verda gyvenimas: atvažiuoja ir užsieniečių
    Girulių kempinge verda gyvenimas: atvažiuoja ir užsieniečių

    Poilsiautojų srautus Girulių kempinge reguliuoja oras, kuris šią vasarą gana palankus vasaroti ir palapinėse. Kempingą vėl prižiūrinčio Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro atstovų teigimu, turistų iš užsienio neatgras...

  • Pušinio keliaujančio kuoduočio kelionė
    Pušinio keliaujančio kuoduočio kelionė

    Ne kasmet galima stebėti ir stebėtis keista Kuršių nerijos retenybe – pušinio keliaujančio kuoduočio vikšrų karavanu, kuris gali nusidriekti iki pusantro metro ilgio, o gal ir daugiau. Kolonos vedlys išleidžia ši...

  • A. Armonaitė: mėlynosios inovacijos ir aplinkosauga – šansas Klaipėdai
    A. Armonaitė: mėlynosios inovacijos ir aplinkosauga – šansas Klaipėdai

    Klaipėda iš visų Lietuvos miestų turi didžiausią potencialą ateityje pritraukti su Baltijos jūros ištekliais, arba vadinama mėlynąja ekonomika ir aplinkosauga susijusias investicijas, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušr...

    5
  • Palangos pliažuose – daugiau apsaugos: tvarką prižiūri ne tik gelbėtojai, bet ir policija
    Palangos pliažuose – daugiau apsaugos: tvarką prižiūri ne tik gelbėtojai, bet ir policija

    Palangos gelbėtojai, policija ir jos rėmėjai praėjusią savaitę pradėjo žvalgyti tvarką paplūdimiuose. Toks dėmesys daugumui pliaže palaikyti atkreiptas po keletos tragiškai pasibaigusių įvykių, nusinešusių poilsiautojų gyvybes, p...

    5
  • Karių pratybos – ir Kuršių mariose
    Karių pratybos – ir Kuršių mariose

    Rugpjūčio 9–12 dienomis Alksnynės gynybiniame komplekse ir Kuršių mariose vyks Portugalų rotacinių pajėgų ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ (toliau...

    2
  • KU archeologai Kukuliškių piliakalnyje aptiko didžiausią iki šiol sėklų kolekciją
    KU archeologai Kukuliškių piliakalnyje aptiko didžiausią iki šiol sėklų kolekciją

    Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos istorijos ir archeologijos instituto archeologų komanda kasinėjimų Kukuliškių piliakalnyje metu aptiko didžiausią iki šiol sėklų kolekciją Lietuvoje, pirmadienį pranešė universitetas. ...

Daugiau straipsnių