Jūrininkai siekia reformuoti mokesčius

Nuolat kliūva dienpinigiai

Apie jūrininkų atlyginimus kalbėta ir patariamojoje taryboje prie Susisiekimo ministerijos, kuri sukurta aktualiems jūrinio sektoriaus klausimams spręsti.

Viena iš dažniausiai minimų jūrininkų veiklos neteisybių yra dienpinigių mokėjimas. Šį klausimą dažniausiai kelia Lietuvos jūrininkų sąjunga. Dabar tvarka yra tokia, kad dalis dienpinigių jūrininkams mokama grynaisiais, kita dalis naudojama maitinimo išlaidoms mokėti. Už jas nėra mokami valstybinio socialinio draudimo mokesčiai.

Lietuvos jūrininkų sąjunga laikosi nuostatos, kad taip sudaromos sąlygos jūrininkams gauti mažesnes socialines išmokas, o ateityje ir mažesnę pensiją. Kai dienpinigiai sudaro apie 30–40 proc. jūrininko pajamų, tai gali daryti žymią įtaką jūrininkų ateičiai.

Jūrininkų teisių gynėja siūlė dienpinigius įtraukti į darbo užmokestį, o visą sumą indeksuoti, kad realus atlyginimas dėl apmokestinimo nesumažėtų. Dienpinigiai jūrininkams, Jūrininkų sąjungos atstovų nuomone, turėtų būti mokami tik už tą laikotarpį, kai jūrininkas vyksta į laivą arba grįžta namo iš jo.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos atstovų skaičiavimu, pasiūlymas dėl dienpinigių darbdavio kaštus darbo jėgai laivuose padidintų iki 40 proc. Todėl turėtų būti įvestos jūrininkų atlyginimo su dienpinigiais socialinio draudimo "lubos", kitos "Sodros" lengvatos.

Pirmarūšiai ir antrarūšiai jūrininkai

Ne mažiau svarbi jūrininkų mokesčių problema yra susijusi su gyventojų pajamų mokesčiu.

Už darbą Lietuvos ir kitų Europos ekonominės bendrijos (EEB) šalių laivuose reisų metu gautos pajamos yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Ši mokestinė lengvata nėra taikoma jūrininkams už darbą trečiųjų šalių jūrų registrų laivuose. Bet kuriuo atveju jie privalo mokėti gyventojų pajamų mokestį bent nuo minimalios algos.

Tai smarkiai iškraipo jūrininkų darbo rinkos sistemą. Atrodo, vieni tos pačios šalies jūrininkai yra tarsi pirmarūšiai, kiti – antrarūšiai. Lietuvos jūrininkų sąjunga siūlo naikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ir visiems jūrininkams nustatyti vienodus tarifus.

Lietuvos jūrininkų sąjunga siūlo naikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ir visiems jūrininkams nustatyti vienodus tarifus.

Šis klausimas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš šalies. Lengvata EEB šalių laivuose dirbantiems jūrininkams yra nustatyta visos ES mastu. Kaip atrodys Lietuva, jei joje lengvatos bus panaikintos, o kitose ES šalyse jos liks.

Šį klausimą iškėlė ir Lietuvos finansų ministerija, kuri pasiūlė įvertinti tokio sprendimo pasekmes.

Kurie jūrininkai sveikesni?

Su jūrininkų mokesčių kuriozais susietas ir privalomasis sveikatos draudimo mokestis. Jūrininkai, kurie pagal darbo sutartis dirba Lietuvoje ar mūsų šalies vėliavos laivuose, moka 6,98 proc. privalomąjį sveikatos draudimo mokestį nuo gaunamų pajamų. O trečiųjų šalių laivuose dirbantys jūrininkai moka tuos pačius 6,98 proc. tik nuo minimalios mėnesinės algos, nes sunku sužinoti, kokią realią algą jūrininkai gauna trečiosiose šalyse.

Tarsi išeitų, kad vieni jūrininkai yra sveikesni, kiti – ligotesni, nors reikalavimai dėl sveikatos visiems jūrininkams yra vienodi.

Lietuvos jūrininkų sąjunga siūlo visiems jūrininkams privalomojo sveikatos draudimo 6,98 proc. mokestį skaičiuoti tik nuo minimalios mėnesinės algos.

Sveikatos apsaugos ministerija nėra linkusi sutikti, kad jūrininkams būtų keičiama dabartinė Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sistema. Esmė ta, kad Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbantys visų profesijų atstovai moka vienodą privalomąjį sveikatos draudimo mokestį – 6,98 proc. nuo gaunamų pajamų. Šios ministerijos atstovams kyla klausimas, kodėl lengvatinė išimtis turėtų būti taikoma jūrininkams?

Dėl jūrininkų mokesčių keitimo imant visos šalies mastu yra pernelyg daug skirtingų požiūrių. Patariamoji taryba prie Susisiekimo ministerijos inicijavo šio klausimo svarstymą, kurį iškėlus vyks analizė, skaičiavimai, galbūt bus teikiamos ir kitokios rekomendacijos. Galbūt kas nors naujo iš to ir išeis. Juo labiau kad veikiausiai 2023 m. visos šalies mastu ketinama įvertinti ir galbūt keisti mokesčius.