1934-aisiais, rugpjūčio 12-ąją gimusi Jūros šventė – svarbiausia ir prasmingiausia Klaipėdos jūrinė tradicija, pagarbiai puoselėjanti prigimtines ir kurianti naujas tradicijas. 

Eisena „Jūros šventė ateina į miestą“ žada didelių siurprizų

Sulig pirmąja Jūros šventės diena masiniai gatvės renginiai pasklis po visą Klaipėdos senamiestį, tačiau oficialią šventės pradžią paskelbs solidi ir triukšminga šventinė eisena, kuri liepos 25-ąją į centrines gatves išves visuomenės pagarbą užsitarnavusias jūrines organizacijos bei klubus, išradingai ir originaliai save pristatančias Klaipėdos jūrų verslo įmones, įstaigas ir organizacijas, šventės rėmėjus ir kūrėjus. Kaip niekada gausi eisena apjungs 37 uostamiesčio organizacijas, įmones ar įstaigas, suvienys beveik septynis tūkstančius klaipėdiečių.

„Paradai, ceremonijos, triukšmingos eisenos – tai prigimtinė Jūros šventės tradicija, gyvuojanti nuo pat 1934-ųjų. Galime pasidžiaugti, jog ne vieni mes svajojame apie Jūros šventę, kurioje bent iš dalies būtų atgaivintas spalvingas, pokariu ypač suklestėjęs karnavalas. Tai, ką šiemet išvysime  jubiliejinės Jūros šventės eisenoje, turėtų daryti įspūdį – miestą ir svečius planuoja stebinti didžiuma uostamiesčio įmonių, rengiančių atraktyvias, eiseną puošiančias kompozicijas“,- sako VšĮ „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.

Organizatoriai neslepia, jog eisenos akcentu taps ir jų paruoštos trijų spalvų žuvys milžinės, kurios vėliau taps Klaipėdos teatralų žaidimų aikštele. Visos kitos paslaptys atsiskleis jau per pačią eiseną, kai savo kortas atvers kūrybingi įmonių kolektyvai.

Jūros šventės istorija bus pasakojama ir klaipėdiečiams
Dar birželį pirmąją žinią apie artėjančią Jūros šventę paskelbusi istorinės dokumentikos paroda, dedikuota Jūros šventės 80-mečiui, aplankiusi Vilnių ir Kauną sugrįžta į Klaipėda. Jos atidarymas - liepos 25-ąją 14 val.

Paroda pabrėžia  pirmapradę Jūros šventės idėją ir siekiamybę – kviesti Lietuvos gyventojus prie jūros, supažindinti ir suartinti su ja, taip pat apžvelgia politines bei ekonomines šventės atsiradimo aplinkybes. Jūros šventės dienomis paroda bus eksponuojama Turgaus gatvėje, o rugpjūčio mėnesį parodos ekspozicija bus pastatyta Atgimimo aikštėje. Parodos rengėjai -  Lietuvos jūrų muziejus, VšĮ „Klaipėdos šventės“, parodos partneris - Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Pagarbos duoklė jūrininkams

Liepos 24-ąją, Jūros šventės išvakarėse, jūrininkai bus iškilmingai pagerbti Smiltynėje prie „Albatroso“paminklo.

Šeštadienio rytą Smiltynės kapinėse bus pagerbtas pirmasis Lietuvos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas, Skulptūrų parke – žuvusio laivo „Linkuva“ įgula.

Jubiliejinę Jūros šventę savo apsilankymu žada pagerbti aukščiausi šalies vadovai, kurie šeštadienio rytą, kartu su jūrininkais, miesto vadovais, klaipėdiečiais atiduos pagarbą žuvusiems jūroje. 12 valandą į Baltijos bangas bus nuleisti vainikai, o sausumoje tuo metu akimirkai įsivyraus ramybė – tylos minute pagerbsime žuvusius jūroje.

Norinčiuosius pagerbti žuvusius jūroje nuo Kruizinių laivų terminalo nemokamai plukdys Smiltynės perkėlos keltas (iki jūros vartų), o už simbolinį mokestį bus galima plaukti su mažaisiais laiveliais. Laivų išplaukimas – 11 val.
 
Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos renginiai
Jūrinių renginių spektre – ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos iniciatyvos. Kaip ir praėjusiais metais, vyks ekskursijos į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (LAJM) „Tapk gimtojo miesto kapitonu“: sekmadienį iš Atgimimo aikštės į ekskursijas visi norintieji bus vežami specialiu autobusu. Svečiams bus suteikta galimybė navigaciniu treniruokliu valdyti laivą Klaipėdos uosto akvatorijoje, susipažinti su jūrininko profesija.

Liepos 25-ąją, Lietuvos aukštąją jūreivystės mokykloje bus atidaryta Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos auklėtinių darbų paroda „Jūrinis mazgas“. Šeštadienį klaipėdiečiai ir miesto svečiai bus pakviesti į „Popietę prie jūros“, kurioje lauks jūrinės rungtys suaugusiems, o vaikus kvies „Jaunoji jūrininko akademija“.

Visos Lietuvos jachtos rinksis Klaipėdoje

Šeštadienį, liepos 26-ąją, Klaipėda minės Burių dieną, kuri žymi dar vieną jubiliejų - 60 metų nuo tada, kai šalyje pirmą kartą buvo surengtos nacionalinės buriavimo varžybos – Kuršių marių regata. Ta proga Jūros šventės svečiai galės grožėtis ne tik į regatą iš visos Lietuvos suvežtomis jachtomis, bet ir sužinoti, kurios iš jų daugiausiai kartų iškovojo Lietuvos buriavimo čempionų vardą.

„Ši Kuršių marių regata – jubiliejinė, todėl siekiame jai suteikti kuo daugiau šventiškumo. Norime padaryti šventę ne tik buriuotojams, bet ir miestiečiams, kartu, žinoma, nepamirštant pagrindinio tikslo – azartiškų ir profesionaliai organizuotų varžybų“,– apie iniciatyvą šeštadienį surengti Burių dieną pasakojo Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) prezidentas Naglis Nasvytis.

Vienu pagrindiniu Burių dienos akcentų taps simbolinės atminimo krypties rodyklės „Buriuotojų krantinė“ atidarymas, kurią miestui dovanojo Klaipėdos Rotary klubas „Concordia 1826“.