Jubiliejinėje Jūros šventėje – jūriniai akcentai, dovanos miestui, teatro ir kino akimirkos

  • Teksto dydis:

Jau Liepos 25-ąją Klaipėdoje pradeda banguoti jubiliejinė, 90-metį skaičiuojanti, Jūros šventė. Vienas seniausių renginių Lietuvoje nuo pirmosios savo gimimo dienos, kuomet didi dalis Lietuvos žmonių pirmą kartą atvyko aplankyti Jūros, susipažino su ja, pajuto pagarbą jai bei pamilo ją. Nuo tada ši šventė, dedikuojama jūrai ir jūrinei kultūrai, kasmet užima reikšmingą vietą Lietuvos bei užsienio gyventojų planuose, prioritizuojant vasaros renginius ir maršrutus Lietuvoje. 1934-aisiais metais, pirmosios Jūros šventės proga ištartas kvietimas, lygiai taip prasmingai skamba ir po 90 metų – „Į jūrą visa Lietuva!“. Šių metų programoje – itin gausu jūrinių akcentų, partnerių ir rėmėjų dovanų miestui, kokybiškų teatro bei kino akimirkų.

Jūros šventės programa – naujoje Klaipėdos švenčių internetinėje svetainėje

Nekantraudami jubiliejinės Jūros šventės organizatoriai VšĮ „Klaipėdos šventės“ praneša, kad jau pradėjo veikti nauja organizatorių internetinė svetainė, kurioje kviečiame peržiūrėti pilną Jūros šventės 2024 programą bei kitų, vykusių renginių akimirkas: https://klaipedossventes.lt/.  

Taip pat džiugu pasidalinti, kad Jūros šventės interneto ryšiu rūpinasi bendrovė Balticum TV, kurie sustiprino interneto tiekimą visoje Jūros šventės teritorijoje! Balticum TV taip pat teiks interneto ryšį tiesioginėms transliacijoms, kurios vyks Klaipėdos kruizinių laivų terminale ir didžiosios Jūros šventės eisenos metu.

Jubiliejinę Jūros šventę atvers iškilmingos ceremonijos

Liepos 25 d. 15 val. pirmasis jūrinis renginys – iškilminga jūrininkų pagerbimo ceremonija „Jūrą mums atvėrusiems“ Smiltynėje prie paminklo „Albatrosas“ simboliškai atvers ir jubiliejinės, 90-metį mininčios, Jūros šventės savaitgalio renginių programos vartus.

Organizatorių nuotr.

Lietuvos jūrų muziejaus ir AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tradiciškai organizuojamas renginys yra dedikuojamas jūrinei bendruomenei, ilgus metus kūrusiai ir puoselėjusiai jūrinę kultūrą Lietuvoje. Taip pat tylos minute ir gėlių kompozicijomis bus pagerbiami pasaulio vandenyse tragiškai žuvę keli šimtai Lietuvos jūrininkų. Žinoma, bus įteikti aukščiausių jūrų transporto srities apdovanojami ir jūrinei kultūrai nusipelniusiems jūrinės bendruomenės nariams.

Organizatorių nuotr.

Po iškilmingos jūrinės ceremonijos apie 17 val. visi bus kviečiami ant Klaipėdos Pietinio molo, kuriame Klaipėdos konteinerių terminalas, minintis savo veiklos 30-metį, dovanos Klaipėdos miestui apžvalgos žiūronus ir vyks simbolinė žiūronų atidengimo ceremonija. Žiūronai kvies visus grožėtis nepakartojamais jūriniais vaizdais nuo Klaipėdos pietinio molo ir taps dar vienu reikšmingu traukos centru miestiečiams ir miesto svečiams.

Organizatorių nuotr. 

Liepos 26 d., 14.30 val., planuojamas iškilmingas didžiosios, įspūdingo 80 kvadratinių metrų dydžio, Jūros šventės vėliavos pakėlimas į beveik 30 metrų aukštį ant UAB „STEMMA GROUP“ statomo MEMELIO MIESTO krano strėlės (ties Pilies g. ir Danės g. sankryža).

Mažosios Lietuvos istorinis muziejus kvies keliauti laiko mašina į Jūros šventės karnavalus!

Šventinės eisenos karnavalai – vienas spalvingiausių kasmetinės Jūros šventės akcentų. Devynis dešimtmečius menantis renginys savo karnavalais į miestą plukdydavo undines, Neptūną, dešrų gaminimo aparatus, pragaro katilus, saulės dukras, matematikus ir tautų draugystę. Minios žmonių spiesdavosi palei kelią, norėdami pamatyti Jūros šventės karnavalo stebuklą. Net 18 metų, pradedant 1983-iaisiais, karnavalo eisenų kaukių gamybai vadovavo scenografė Sofija Kanaverskytė. Karnavalų kaukės ir eisenos – puikus istorinių laikmečių ir vertybių veidrodis, kurių gimimo eskizus Jūros šventės lankytojai galės išvysti Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2). Atkurtoje valstybėje kaukių gamyba nutrūko, eisenos prarado karnavališkumo bruožus, pagrindiniu akcentu tapo savo įstaigos ar bendruomenės pristatymas.  

Organizatorių nuotr.

Projekto rengėjai – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir VšĮ „Klaipėdos šventės“, kviečia nusikelti laiku net tris Jūros šventės dienas nuo parodos „Karnavalų Močia. Dailininkės Sofijos Kanaverskytės darbo užkulisiai“ atidarymo, kuris vyks Liepos 25 d. 19 val. Tą patį vakarą nuo 19.30 iki 23 val. Jūros šventės istoriją šokdins kultinis DJ Vladas – disco vinyl vakarėlis. Parodos lankymas vyks liepos 25–28 dienomis 12–20 val. Klaipėdos Piliavietės konferencijų salėje. Galima aplankyti net tris projektus: Filmas „Laiko mašina į Jūros šventės karnavalus“ (trukmė 20 min.). Istorines akimirkas žadins ir Sonatos bei Henriko Žižių šviesos ir garso instaliacija „Jūra laiko kapsulėje“. Bei kvies parodos ekspozicija „Karnavalų Močia. Dailininkės Sofijos Kanaverskytės darbo užkulisiai“. Parodos autorė Agnė Kanaverskytė.

Vasaros kino festivalis „Sidabrinės gervės naktys“ Klaipėdoje

Liepos 25 d. 22–00.00 val. Teatro aikštėje jaukiu jubiliejinės Jūros šventės išvakarių akcentu taps lietuviško kino vakaras Teatro aikštėje – „Sidabrinės gervės naktys“. Nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ 2024 metais – kaip ir kasmet, po apdovanojimų, per Lietuvą keliauja su vasaros kino festivaliu „Sidabrinės gervės naktys“, kuriame pristatomi filmai laureatai bei nominantai. Renginio svečias – metų geriausio trumpametražio filmo „Numeris vienas“ režisierė Milda Augustaitytė.

Filmai, kuriuos išvys susirinkę svečiai Teatro aikštėje:

Ilgametražis filmas „Irklais per Atlantą“. Tikras pasakojimas apie Aurimą Valujavičių, pirmąjį lietuvį, kuris niekieno nepadedamas leidosi į vieną didžiausių savo gyvenimo iššūkių – 8500 km kelionę per Atlantą irkline valtimi „Lituanica“, siekiant paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines. Trukmė – 97 min.

Organizatorių nuotr.

Trumpametražis filmas „Tušinukas“. Filmas keliantis klausimus apie moralę ir spaudimą pasiekti norimą rezultatą. Režisierius – Adas Burkšaitis. Trukmė – 18 min.

Į kino filmų programą įtrauktas ir animacinis filmas „Ta, kuri žino“. Režisierė – Eglė Davidavičė. Trukmė – 12 min.

Ir paskutinis, trumpametražis, filmas – studento darbas „Numeris vienas“, apie tai, kaip sportinių šokių šokėjai ankstyvame amžiuje privalo perprasti suaugusiųjų pasaulį – išmokti demonstruoti vyriškumą, moteriškai gundyti, parduoti save. Bet ar to užtenka norint laimėti čempiono titulą? Režisierė – Milda Augustaitytė. Trukmė – 15 min.

Šio renginio rėmėjas – KN Energies. Festivalyje lietuvišką kiną palaiko: Telia Play. Festivalį organizuoja: AVAKA kartu su VšĮ „Klaipėdos šventės“. Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.

Išskirtinis 90-mečio fontanų pasirodymas – spalvinga Jūros šventės gyvavimo retrospektyva

Organizatorių nuotr.

Tai – specialiai Jūros šventės jubiliejui sukurtas vandens, šviesų, ugnies, muzikos ir žmogaus šokio kūrinys. Pasirodymai vyks penktadienį ir šeštadienį šiomis valandomis: 22.30; 23.30; 00.30; 1.00. Šventės istorija, prisiminimų, patirčių, interpretacijų dialektika atskleidžiama per išskirtinai šiam pasirodymui sukurtą muziką, vandens ir žmogaus choreografiją, skirtingų Lietuvos regionų gyventojų tarmiškai porinamus liudijimus, atliepiančius pirmosios ir dabartinės švenčių šūkį: „Į Jūrą visa Lietuva!“. Visi pasirodymo elementai konstruojami per keturis Lietuvos laikmečius atspindinčias dalis – tarpukarį, sovietmetį, atgimimą ir nepriklausomybę. Muzikinį takelį sukūrė kompozitorius Žilvinas Liulys. Muzikinio takelio pagrindą sudaro šiuolaikinė muzika, kurioje žiūrovai atpažins skirtingais laikmečiais sukurtų dainų citatas. Anot fontanų projekto režisierės vaizdo komunikacijos agentūros NORDER partnerės Eglės Miškinytės, šių metų fontanų projektas – išskirtinai sudėtingas dėl gyvų pasirodymų. Vieni įsimintiniausių fontanų pasirodymo akcentų – pasaulio vicečempionės šokių studijos „Aušrinė“ šokio kompozicijos. Beveik pusšimtis profesionalių šokėjų kiekvieno pasirodymo metu – net keturis kartus per vakarą pakeis kostiumus ir atributus, pritaikytus vienam ar kitam Jūros šventės laikmečiui. Išskirtinumą bei įspūdį suteiks 18 metrų aukščio švyturys, kuris ne tik svariai papildys fontanų šou, bet ir taps savotiška dedikacija Klaipėdoje šiais metais minimiems Švyturių metams.

Švyturio instaliaciją Jūros šventės svečiams dovanoja UAB FLEXITGO. Konstrukcijai bus panaudota 17 tonų pastolių iš daugiau nei 1000 detalių. Šiam projektui įgyvendinti prireiks kelių dienų ir 7 FLEXITGO darbuotojų komandos.

Pagrindinio Jūros šventės partnerio – Klaipėdos uosto – dovanos miestui

Organizatorių nuotr.

Pirmoji Jūros šventės diena – liepos 26-oji, skambiai ir drąsiai kartu su Klaipėdos uostu pasveikins jubiliejinę Jūros šventę. Nuo didžiosios Jūros šventės eisenos iki skambių muzikinių akordų – Hiperbolės Legendų, GJAN, Silvester Belt. Penktadienį švęsime su KLAIPĖDOS UOSTU!

Didelė, galinga ir vieninga jūrinio miesto bendruomenė visai Lietuvai ir pasauliui Jūros šventę skelbia LIEPOS 26-ĄJĄ, 18 VAL. kartu su DIDŽIĄJA JŪROS ŠVENTĖS EISENA, kurią pristato Klaipėdos uostas.

Organizatorių nuotr.

Eisenoje – apie 60 kolektyvų, kurių dėmesys Jūros šventei prasidėjo neįprastai anksti. Jūros šventės eiseną papildys 4 orkestrai, beveik kiekvienas dalyvaujantis kolektyvas stebins muzikine, ritmine, technine, menine bei vizualine išraiškomis. Eisenoje riedės ir populiariausios radijo stoties Lietuvoje – „M1“ ekipažas, kurie tą dieną nuo 16 iki 19 val. transliuos Jūros šventės eisenos nuotaikas.

Eisena startuos iš tradicinės vietos – J. Janonio gatvės. Toliau eisenos dalyviai žygiuos Herkaus Manto g., Naujojo Sodo g., Pilies g., į Kruizinių laivų terminalą. Eisenai finišavus, Kruizinių laivų terminalo scenoje – oficiali Jūros šventės 2024 atidarymo ceremonija. Eisenos dalyvių pristatymas tradiciškai vyks už Pilies tilto. Taigi pasitikime eiseną su šūkiu „Į Jūrą visa Lietuva!“

D. Rimeikos nuotr.

Smalsuolius ir azarto mėgėjus Jūros šventė liepos 27 d., šeštadienį, 9–15 val., kviečia gražia tradicija ir neatsiejama Jūros šventės dalimi tapusios vikingų „drakonų“ valčių lenktynės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos taurei laimėti. Kasmet gausų žiūrovų būrį sutraukiančios vikingų „drakonų“ valčių lenktynės šiemet vyksta jau 14-ąjį kartą, tik kitoje vietoje, negu tradiciškai vykdavo – Danės skvere – kitoje burlaivio „Meridianas“ pusėje.

Ir, žinoma, ambicingos muzikinės idėjos realybe virsta tik ilgamečių Jūros šventės partnerių dėka! Liepos 26 d. Kruizinių laivų terminale Klaipėdos uostas dovanoja šventinį koncertą miestui ir miesto svečiams jubiliejinės Jūros šventės proga! Koncerte skambės visa 90-ųjų retrospektyva – nuo klasika tapusių, kiekvienam jūrinės kultūros atstovui brangių melodijų iki šių laikų lietuviškos muzikos vėliavnešių. Projektas „Vienmečiai: Algimantui Raudonikiui ir Jūros šventei 90-imt“. Kompozitoriui A. Raudonikui 2024-aisiais būtų sukakę 90 metų. Vakaro vedėjas – Viktoras Gerulaitis. Solistai: Liudas Mikalauskas, Dainius Puišys, Aistė Pilibavičiūtė, Kęstutis Alčauskis, Judita Leitaitė, Romas Bubnelis, Aistė Pilvelytė, Valdemaras Frankonis. Iškart po to – estrados mylėtojus pakels ant kojų „Grupė 2 – Donatas ir Karolis“. Jaunystės vėją gaudysime su GJAN.  HIPERBOLĖS Legendos nukels kiekvieną į brangius gyvenimo bei istorinius laikotarpius. Silvestras Belt uždės „vyšnaitę ant jubiliejinio torto“. O naktišokiai vyks su DJ Vladas.

Didįjį  šeštadienio koncertą Jūros šventės svečiams dovanoja „Švyturys Nealkoholinis“

Organizatorių nuotr.

Liepos 27-ąją Klaipėdos kruizinių laivų terminalas dar kartą kvies visą Lietuvą prie JŪROS! 18.30 val. pagrindiniai renginiai prasidės tradicine Kuršių Marių Regatos ir Jūros šventės atidarymo bei apdovanojimų ceremonija. Jai pasibaigus, visus klaipėdiečius ir miesto svečius pagrindinis jubiliejinės Jūros šventės rėmėjas „Švyturys Nealkoholinis“ pakvies ir padovanos nepamirštamą koncertinį vakarą Kruizinių laivų terminale, kuris tęsis dar gerokai po vidurnakčio. Scenoje nuo 20.30 val. matysime laukiamiausius, geriausius šalies atlikėjus, tokius kaip veržlieji, visuomet stilingi ir jaunatviški, diskotekos ritmu šokti kviečiantys „The Roop“. Iškart po jų – scenoje pasitiksime išskirtinių bruožų ir balso savininkę – dainininkę ir dainų autorę Evgenya Redko. Apie 23 val. smagų Hip-Hop‘o vakarėlį užkurs populiarioji grupė „G&G Sindikatas“. O kulminacijai kviesime visą Lietuvą į jubiliejinės Jūros šventės himno „Aš Namie“ premjerą, kurioje pagrindiniai atlikėjai ir autoriai: Virgis Pupšys, Gintas Litinskas, Darius Meškauskas, Liepa Mondeikaitė, Kristupas Kerulis, Klaipėdos choras „Aukuras“.

Organizatorių nuotr.

Iš karto po himno premjeros UAB „Kamineros Grupė“ visai Klaipėdai dovanos jubiliejinį Jūros šventės fejerverką, kuris vainikuos bei atlieps kiekvieną šventės momentą, emociją bei įrėmins mūsų Klaipėdą į didžiulės ir gražios šventės paveikslą. Po fejerverko – šokiai su DJ SUN!

Renginių metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje.

„Į jūrą visa Lietuva!“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Masinės eitynės

Masinės eitynės portretas
Glumina kvaila mada, primenanti sovietmetį: Į Jūros šventės paradą rikiuojasi visai jokio ryšio su jūra neturinčios organizacijos, įstaigos. Kam toks masiškumas, kai marškinėlius su logotipu užsivilkusios net sanitarės veržasi į jūrinį vasaros paradą

Ne į temą

Ne į temą portretas
Ar dar ilgai Žardininkų gatvė stovės išknista ir palikta? Kiek gi galima imituoti darbą? Bardakas.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
    Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių

    Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...

  • Nukentėjusiems nuo gaisro Klaipėdos daugiabutyje – savivaldybės parama
    Nukentėjusiems nuo gaisro Klaipėdos daugiabutyje – savivaldybės parama

    Gyventojus, nukentėjusius nuo vasarą Klaipėdoje kilusio daugiabučio namo gaisro, pasiekė savivaldybės kompensacijos už prarastą turtą, dar papildomai skirta lėšų namo stogo ir teritorijos sutvarkymui. ...

  • Audra siaubė ir Klaipėdos kapines
    Audra siaubė ir Klaipėdos kapines

    Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalis buvo nemenkas išbandymas Klaipėdos kapinių lankytojams. Dvi dienas siautusi audra taršė kapų papuošimus – gėlių ir apverstų žvakių buvo pilni takai, tačiau didesnių nuostoli...

  • Lapų krytis: kova su vėjo malūnais
    Lapų krytis: kova su vėjo malūnais

    Skveruose, parkuose, pėstiesiems skirtuose takuose apstu prikritusių rudeninių lapų. Gyventojai skundžiasi, kad nors kai kur lapai ir sugrėbti bei sudėti į maišus, ilgą laiką nebuvo išvežami. ...

  • Paplūdimiai – lyg podukros vietoje?
    Paplūdimiai – lyg podukros vietoje?

    Šią vasarą kiekvieną dieną Klaipėdos paplūdimiuose – tiek Smiltynėje, tiek Melnragėje ir Giruliuose – apsilankydavo dešimtys tūkstančių poilsiautojų. Ir nors uostamiesčio pliažus kasmet bandoma priartinti prie europini...

  • Į Klaipėdos gatves atklydo briedis
    Į Klaipėdos gatves atklydo briedis

    Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...

    3
  • Mokyklos gatvės tiltu – 50 km/val. greičiu
    Mokyklos gatvės tiltu – 50 km/val. greičiu

    Vairuotojai turėtų būti atidesni važiuodami Mokyklos gatvės tiltu. Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo 50 km/val. maksimalus leistinas greitis šiame ruože. ...

  • Po Melnragėje užfiksuoto vaizdo – emocijų audra: liejosi ir pajuoka, ir pyktis
    Po Melnragėje užfiksuoto vaizdo – emocijų audra: liejosi ir pajuoka, ir pyktis

    Audringą savaitgalį nemažai uostamiesčio stichijos mėgėjų patraukė prie jūros, norėdami pasigėrėti didžiulėmis bangomis ir vėjo išdaigomis pajūryje. Vienas telefonu užfiksuotas vaizdas socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą komentatori...

    16
  • Klaipėdoje siaučia stiprus vėjas
    Klaipėdoje siaučia stiprus vėjas

    Lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną, Klaipėdoje stiprus vėjas plėšo lapus, keltai iš Senosios perkėlos neplaukia, tačiau norintys patekti į Smiltynę keliami Naujojoje perkėloje. ...

  • Iš policijos vado – į valdininko kėdę
    Iš policijos vado – į valdininko kėdę

    Paskutiniąją spalio dieną Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atsisveikino su komisariato vadu Alfonsu Motuzu. Po 11 metų tarnybos vadovaujant Klaipėdos apskrities policijai jis tapo Vidaus reikalų sistemos pensininku ir t...

    2
Daugiau straipsnių