Jaučiamas uostelių bumas pamaryje

Uosteliai pilnėja

Šiomis dienomis Šilutės savivaldybė paskelbė konkursą atnaujintame Kintų uostelyje pagal Žvejybos infrastruktūros įrengimo projektą įsigyti katerį.

Truputį neaišku, kam atnaujinant žvejybos infrastruktūrą reikalingas 7 metrų ilgio septynvietis kateris. Juo labiau kad valdžia rengiasi naikinti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Bet galgi kateris kaip nors bus panaudojamas susiejus jį ir su privačia žvejyba? Galbūt iki 56 tūkst. eurų vertės kateris bus naudojamas gelbėjimo darbams?

Kintų uostelis, kaip žvejybos infrastruktūra, įrengtas prieš kelerius metus už ES žuvininkystės fondo paramą. Uostelis yra probleminis, nes į jį negali įplaukti nei jachtos, nei kiti kiliniai laivai. Į jį įmanoma įplaukti tik plokščiadugnėmis plaukiojimo priemonėmis.

Atrakcija: Kintų uostelis su žveju, bet be laivų.

Šilutės rajone ne kartą buvo pareikšta priekaištų, kad uostelis naudojamas per menkai. Rezonanso socialiniuose tinkluose sulaukė prieš kelerius metus tuščiame uostelyje be laivų užfiksuotas vienintelis meškere žvejojantis žvejas.

Bendra problema – gylis

Kintų seniūnijos vadovai nelinkę sutikti su tuo, kad uostelis nenaudojamas. Jame valtis ir įrangą neva laikantys trijų žvejybos įmonių žvejai. Į prieplauką užsukantys ir vandens pramogų mėgėjai.

Jų būtų gal ir daugiau, jei prie uostelio būtų didesnis įplaukos gylis.

Kuršių marių žemyninės dalies pakrantėje yra ir daugiau panašių uostelių, kaip Šturmų, Ventainės, Drevernos.

Bumas: Minijos (Mingės) kaimo prieplaukoje visada pilna laivelių.

Visus juos jungia ta pati problema – per maži įplaukų gyliai. Smėlėta Kuršių marių pakrantė yra užnešama, todėl net ir gilinti nelabai yra prasmė.

Bene palankiausios sąlygos žemyninės dalies pakrantėje yra Drevernos uoste. Bet ir čia jūrinės jachtos įplaukti negalėtų. Tačiau Drevernos uoste, skirtingai nei Kintų ar Šturmų uosteliuose, mažųjų laivelių su nedidele gramzda netrūksta.

Daugelis norėtų, kad į šių Kuršių marių žemyninės dalies uostelių gretas įsilietų ir pramoginių laivų prieplauka prie Klaipėdos, Kuršių marių pakraštyje už Smeltės pusiasalio. Ją Klaipėdos miestui yra įsipareigojusi pastatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir to neatsižada.

Rusnė – uostelių rojus

Gerokai daugiau nei visoje žemyninės dalies Kuršių marių pakrantėje prieplaukų yra į Kuršių marias įtekančių upių žiotyse.

Minijos upėje veikia pati aktyviausia, pagal laivus gal net aktyvesnė nei Drevernoje, Mingės kaimo laivų prieplauka arba, tiksliau, net kelios.

Projektinis: naujausias Rusnės salos uostelis Pakalnės upėje įrengtas iš ES pinigų.

Dar viena prieplauka Minijoje yra šalia žuvininkystės tvenkinių.

Šiomis dienomis pasirodė viešai informacija, kad dar vieną prieplauką Minijos upėje žadama įrengti Šilutės rajone ties Sakučiais.

Didžiausias pamario uostas yra Šilutėje prie Šyšos upės.

Daugiausia didesnių ar mažesnių uostelių jau yra įrengta Rusnės saloje. Vienas pirmųjų daugiau nei prieš dešimtmetį buvo sutvarkytas uostelis Uostadvaryje. Uostelių įrengimo bumas Rusnės saloje jau yra atėjęs ir iki pat Rusnės. Nedidelis uostelis įrengtas ir sutvarkytas prie senojo tilto.

Didžiausia įvairių uostelių rekordininkė yra Nemuno atšakos dalis Pakalnės upė, kurioje įrengti trys uostai – buvęs žuvininkystės ūkio Rusnės centre, taip pat prie kabančio tilto ir prie Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centro.

Uosteliai Kuršių nerijoje

Netrukus sutvarkytų uostelių gali atsirasti ir Kuršių nerijoje.

Prieš porą savaičių Vyriausybei buvo pateikta tvirtinti Juodkrantės, Preilos ir Pervalkos prieplaukų teritorijų ir akvatorijų ribas ir plotus.

Šiuos uostelius rengiamasi tvarkyti tam, kad į Kuršių neriją galėtų atplaukti daugiau laivų ir mažiau važiuotų automobilių.