Įžvalga: pasityčiota iš valstybės simbolikos

Tempia žirgą iš herbo

Piešinyje vaizduojamas iš balno žemėn nublokštas riteris ir iš herbo skydo kažkokio šiuolaikiško veikėjo už pavadžio tempiamas žirgas.

Kai kas įžvelgė šiame grafityje pasityčiojimą iš Lietuvos valstybės ir mano, kad piešinys turėtų būti pašalintas.

Klaipėdos vėliavos bendraautoris, dizaineris Kęstutis Mickevičius mano, kad kūrybos laisvė neturėtų būti ribojama, nors yra niuansų.

„Sakyčiau, kad tai nekorektiškas reikalas, bet nemanau, jog saviraiškos laisvė turėtų būti ribojama. Kažkoks veikėjas tampo žirgą už pavadžio ir tiek, nors simboliai primena Vytį. Bet tai yra požiūrio reikalas, pavyzdžiui, JAV vėliavą galima deginti, Lietuvoje – ne. Amerikoje yra nuostata, kad saviraiškos laisvė negali būti varžoma, o pas mus atvirkščiai – manoma, kad valstybę reikia gerbti ir negalima iš jos simbolių tyčiotis“, – teigė K. Mickevičius, pripažinęs, kad Lietuvos herbas šiuo atveju išjuoktas.

Anot K. Mickevičiaus, JAV nieko nešokiruoja Amerikos vėliavos spalvų ir simbolių apatiniai, Lietuvoje gi tokių dalykų nepamatysi.

Veidą valė į trispalvę

Vis dėlto bandoma tokią neribotą saviraiškos tradiciją įnešti ir pas mus.

„Heraldikos komisijos narės vyras (Dainius Liškevičius – A. D.) kažkada šokoladu išteptą veidą nusivalė į Lietuvos trispalvę, nusifilmavo ir paviešino. Po kelių dešimtmečių jam skirta nacionalinė premija. Tačiau net ir būsimiems nacionalinės premijos laureatams nėra leistina teplioti šalies trispalvės“, – pabrėžė K. Mickevičius.

Prieš trejus metus, jau tapus nacionalinės premijos laureatu, D. Liškevičiui buvo primintas jo performansas.

Tada netgi pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolio išniekinimo.

Tyrimo metu nustatyta, kad vaizdo įrašas, kuriame menininkas nusišluosto šokoladu išteptą veidą į vėliavą, sukurtas 2000 m.

2013 m. iš autoriaus šį vaizdo įrašą kaip meno kūrinį įsigijo MO muziejus ir tais pačiais metais paskelbė socialiniame tinkle „YouTube“.

Vėliau tyrimas buvo nutrauktas dėl senaties.

Bandymai: Klaipėdos senamiestyje ant pastatų sienų atsiranda įvairių keistų piešinių, kai kurie jų, tenka pripažinti, nupiešti gana profesionaliai. / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Valdžiai – jokių interpretacijų

K. Mickevičiaus teigimu, Lietuvos valdžios atstovams ypač neleistinos jokios valstybės simbolių interpretacijos, pavyzdžiui, jie negali kabinti neetaloninio herbo.

„Valdžios institucijos turėtų naudoti etaloninį herbą, o privatūs asmenys, mano supratimu, gali daryti, ką nori. O kalbant apie piešinį ant sienos, tai ar jis kam kenkia? Man tai linksma žiūrint į tą žirgą. Gal autorius turėjo galvoje, kad yra tokių, kurie tampo tą mūsų Lietuvą kaip nori į visas puses“, – svarstė K. Mickevičius.

Vis dėlto dizaineris pripažino, kad heraldiniu požiūriu Klaipėdoje ant namo sienos nupurkštas ne Vytis, o tik panašus į Vytį – Lietuvos herbą – piešinys.

Piešinys: Šaulių gatvėje ant namo sienos brolių A. ir R. Gataveckų bei klaipėdiečio R. Petrovo nupiešta mergaitė – viena iš kelių Klaipėdą puošiančių meniškų freskų. / Vytauto Petriko nuotr.

Meniškų grafičių žemėlapis

Klaipėdoje yra ir legalaus gatvės meno. Yra sudarytas net meninių grafičių žemėlapis, į kurį dar ne taip seniai buvo įtrauktos aštuonių namų sienos, nutapytos meniškais piešiniais.

Gulbių gatvėje vieną namą renovavus, ant jo galinės sienos gatvės menininko Tado Vincaičio-Plūgo buvusio piešinio „Seserys“ neliko.

Kūrėjas žinojo tokią perspektyvą. Pasak menininko, tai atitinka gatvės meno, kaip laikino, koncepciją.

Įspūdingas piešinys nutapytas Danės gatvėje 43 namo kiemelyje. 15 metrų ilgio ir dviejų metrų aukščio piešinyje atsispindi uostamiesčio motyvai, Friedricho pasažo vaizdai.

Kalbant apie piešinį ant sienos, tai ar jis kam kenkia?

Neofreska „Sapnas“ puošia Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto sieną Daržų gatvėje.

Ant J. Janonio g. 3 pastato sienos atsirado gatvės meno kūrinys „Ekspedicija po neišgalvotus pasaulius“.

Malūnininkų gatvėje yra „Mėmelio graviūra“, ant Pilies g. 6 namo sienos nutapyta beveik 4 m aukščio ir daugiau nei 15 m ilgio freska „Džiazas“.

Šaulių gatvėje grafitis „Tiltas“ puošia vienos miesto kirpyklos fasadą, o Turgaus g. 21 namo fasadą – freska „Senamiesčio planas“.

Milžiniškas mergaitės atvaizdas, puošiantis Šaulių gatvėje esančio pastato sieną, yra brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų bei žinomo klaipėdiečio menininko Rodiono Petrovo bendras kūrinys.

Tai buvo paskatinimas miestiečiams, kad šie išdrįstų įsivaikinti paliktus vaikus.

Kęstutis Mickevičius / Vestos Jašinskaitės nuotr.

Piešinio žinutės svarba

Visi šie piešiniai ant namų sienų – legalūs ir meniški, tačiau yra daugybė nelegalių grafičių, kurie tikrai neprimena meno kūrinių.

R. Petrovo teigimu, kad būtų išvengta tokių vizualinių šiukšlių, juolab senamiestyje dabar yra masiškai perdažomi statinių fasadai, reikėtų grafitininkams suteikti daugiau legalių vietų, kur jie galėtų reikštis.

Bet kokių grafičių piešimas bet kur, tai yra tam neskirtose vietose, yra šiukšlinimas.

Tačiau ir nelegalūs piešiniai vieni kitiems nelygūs.

Pavyzdžiui, anonimiško britų gatvės menininko Banksy kūriniai dažnu atveju irgi yra nelegalūs, vis dėlto jo darbai už milijonus parduodami aukcionuose, jie yra saugomi, buvo atvejų, kai ne vienas jų pavogtas.

Netrukus po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Banksy freskas ant griuvėsių nutapė ir įvairiuose Ukrainos miestuose, įskaitant sostinę Kijevą, Irpinės priemiestį ir Borodianką.

Pastarosios dvi vietovės buvo smarkiai sugriautos rusų pajėgų.

Viename kūrinių vaizduojamas mažas berniukas, apverčiantis suaugusį kimono dėvintį, juodu diržu apsijuosusį vyrą, kuris iš pažiūros primena Rusijos prezidentą V. Putiną.

„Banksy vis dėlto kuria meną. Savo kūriniais jis siunčia aiškią socialinę-kritinę žinutę. Jis kritikuoja politiką, gyvenimo absurdiškumą ir tuo dirgina, erzina, provokuoja visuomenę. Ir paradoksalu, kad ta visuomenė jį palaiko ir dėl to jis populiarėja. O piešinys, kuris žmonėms savo simboliais nieko nesako, nupieštas ant sienos atrodo kaip šiukšlė“, – įsitikinęs R. Petrovas.

Anot klaipėdiečio kūrėjo, tokių nelegalių piešinių ant pastatų sienų, kurie turi savyje kažkokią žinutę visuomenei, Klaipėdoje jam neteko pastebėti.

„Banksy lygio darbų tikrai nematau, yra freskų, yra senamiestyje naudojant trafaretus išpurkštų figūrinių vaizdų, bet globalios problemos tuose piešiniuose nėra užkabinamos. Dažniausiai žmones jaudina globalūs arba net ir vietiniai, bet labai svarbūs, aktualūs, jaudinantys mūsų visuomenę dalykai. Tokio pobūdžio piešinių Klaipėdoje nėra. Ar jie kada nors atsiras, tikrai nežinau, bet neatmetu, galbūt dabar kažkas sėdi, galvoja, piešia“, – kalbėjo R. Petrovas.