„Ignitis renewables“ jūros tyrimai naujų horizontų atvers ir mokslui

Vienas svarbiausių etapų

Gegužės 15–17 dienomis Drevernoje surengta Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto šešioliktoji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai“.

Lietuvos tyrėjams, verslo ir pramonės, viešojo sektoriaus atstovams skirtas akademinis renginys tradiciškai kvietė dalytis mokslinių tyrimų rezultatais, geraisiais mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiais bei kitomis aktualijomis.

Konferencijos bendruomenė turėjo išskirtinę galimybę susipažinti ir su pranešimu, kuriame tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ kartu su partneriu – geoduomenų tyrinėjimų srityje lyderiaujančia kompanija „Fugro“ – pristatė žvalgybinių jūros dugno tyrimų duomenis.

Visa ši medžiaga buvo surinkta pasitinkant vieną svarbiausių šių dienų šalies energetikos projektų – „Ignitis renewables“ įmonė Baltijos jūroje šalia Lietuvos krantų rengiasi statyti pirmąjį šalies jūrinio vėjo elektrinių parką.

Išsamūs tyrimai pirmiausia skirti įvertinti jūros dugno sąlygas, nustatyti planuojamo parko teritorijos ypatybes ir galimas rizikas – tai yra ne tik nuspręsti, kur bus statomos vėjo elektrinės, bet ir priimti sprendimus, susijusius tiek su jų projektavimu, tiek statyba. Tad, kaip pabrėžė bendrovės „Ignitis renewables“ atstovas spaudai Paulius Kalmantas, tai yra nepaprastai svarbus projekto plėtojimo etapas.

Išžvalgyti įspūdingi plotai

„Fugro“ geoduomenų specialistai, žinomi kaip vieni geriausių šios srities ekspertų pasaulyje, renka ir analizuoja išsamią informaciją apie Žemę bei joje statomus objektus. Tirdamas numatytąją teritoriją ir rinkdamas aukštos kokybės duomenis, geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“ Baltijos jūra įveikė daugiau nei 2 tūkst. km.

Tyrėjų komanda išsamiai analizavo būsimajam jūrinio vėjo parkui skirtą teritoriją, kuri apima net 120 kv. km plotą. Specialistai po vandeniu rinko itin didelės raiškos dvimačius, taip pat batimetrinius, sonaro su šoninio skanavimo funkcija ir magnetometrinius duomenis.

„Pirmajam Lietuvoje jūrinio vėjo elektrinių parkui skirtas Baltijos jūros dugno plotas dar niekada nebuvo taip išsamia tirtas. Siekiame, kad surinkti itin detalūs duomenys būtų naudojami ne tik projektui plėtoti, bet ir pristatyti Lietuvos mokslo bendruomenei, bei tikimės, kad ši medžiaga svariai pasitarnaus jūros dugno tyrėjams. Tai – dar viena projekto naudų“, – sakė P. Kalmantas.

KU mokslinės konferencijos dalyviams buvo pristatytas ir išskirtinis energetikos projektas, ir jo projektavimui surinkti jūros dugno duomenys, taip pat – daugiau informacijos apie anksčiau neatrastą objektą: jūros dugne, 38 m gylyje, nugrimzdusį 70 m ilgio ir apie 6 m aukščio laivą.

Vertingas ir retas radinys

Netikėtai aptiktas skenduolis sukėlė tyrimus atliekančių specialistų ir platesnės visuomenės dėmesį. „Kai apie rastą laivą pranešėme atsakingoms šalies institucijoms, paaiškėjo, kad jis duomenų bazėse nebuvo fiksuotas, – pasakojo P. Kalmantas. – Informacija apie šį radinį yra toliau analizuojama, tačiau jau dabar dalijamės šiuo atradimu ir su juo susijusiomis detalėms su Lietuvos tyrėjais ir istorikais. Tikime, kad surinkti itin aukštos kokybės duomenys bus vertingi šalies mokslo bendruomenei.“

Kiek anksčiau Kultūros paveldo departamento (KPD) vyriausioji specialistė Augustina Kurilienė pripažino, tokių objektų Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje nėra daug. Šiuo metu Kultūros vertybių registre įregistruota 19 nuskendusių laivų vietų.

Įgyvendinant UNESCO Povandeninio paveldo apsaugos konvenciją, KPD rastąjį laivą planuoja įtraukti į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių. „Paaiškėjus laivo datavimui, bus sprendžiama dėl jo įregistravimo Kultūros vertybių registre“, – sako specialistė.

KU archeologė, povandeninio paveldo ekspertė dr. Elena Pranckėnaitė antrino – laivą būtina išsaugoti ir atlikti tolesnius tyrimus. Mokslininkės teigimu, šis radinys itin įdomus ne tik povandeninės archeologijos specialistams, paveldosaugininkams, bet ir laivybą tyrinėjantiems istorikams.

Skaičiai ir faktai

* Skaičiuojama, kad Baltijos jūroje įrengtas 700 megavatų (MW) jūrinio vėjo elektrinių parkas galėtų pagaminti apie tris teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus. Šis kiekis užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

* Jūrinio vėjo elektrinių parkui numatyta 120 kv. km ploto teritorija nuo pakrantės nutolusi

mažiausiai 37 km, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km. Šioje jūros vietoje gylis siekia nuo 28 iki 48 m, o visa teritorija patenka į 9–10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną.

* Galimas vėjo elektrinių skaičius svyruoja nuo 35 iki 50 m, o maksimalus jų aukštis – nuo 300 iki 350 m. Visi šie parametrai priklausys nuo tyrimų išvadų, poveikio aplinkai vertinimo, pasitelktų technologijų bei kitų sąlygų.

* Elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje – efektyvesnė bei pastovesnė nei sausumoje. Čia vėjui kliūčių nesudaro natūralūs barjerai, kaip medžiai, kalnai ar pastatai, tai leidžia elektros energiją gaminti našiau bei stabiliau. Vėjas jūroje yra itin patikimas energijos šaltinis – žaliąją elektros energiją galima išgauti net tada, kai jo greitis nuo kranto atrodo nedidelis.

* Bendrovės „Ignitis renewables“ plėtojamo projekto dėka ženkliai išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių panaikins priklausomybę nuo elektros energijos importo, skatins regiono transformaciją į tvarų žaliosios energetikos centrą bei prisidės prie planų Baltijos šalis paversti energijos eksportuotojomis į Vidurio Europą.