Seime gimusi iniciatyva Lietuvoje įteisinti privalomą mokslą iki pilnametystės Klaipėdoje sukėlė prieštaravimų bangą. Ir pedagogai, ir vaikų teisių sergėtojai įsitikinę, kad jei mokyklą bus privaloma lankyti, kol sukaks 18 metų, labiausiai nukentės tie moksleiviai, kurie siekia žinių ir tinkamo išsilavinimo.

Įsigaliotų nuo kitų metų

42 parlamentarų vardu Seimo posėdžių sekretoriate įregistruota Konstitucijos 41 straipsnio pataisa.

Projektu siekiama užtikrinti privalomą vaikų iki 18 metų ugdymą bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose, skatinti vaikų užimtumą ir dalyvavimą prevencinėse programose, ugdyti sąmoningą, dorą pilietį saugioje švietimo įstaigų aplinkoje, skatinti tėvų atsakomybę rūpinantis vaikų išsilavinimu.

Šiuo metu Konstitucijos 41 straipsnio pirma dalis nusako privalomą asmenų mokslą iki 16 metų.

Siūloma, kad Konstitucijos pataisa įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo 15 d. Jei Seimas pritartų, Vyriausybė iki kitų metų rugpjūčio 31 d. turėtų parengti lydimuosius teisės aktus projektui įgyvendinti.

Įstatymo įgyvendinimui papildomai reikėtų lėšų šiuo metu nesimokančių vaikų nuo 16 iki 18 metų mokymosi krepšelio išlaidoms padengti.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. šalyje buvo 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų, iš jų 470,8 tūkst. – vaikai iki 16 metų.

Konstitucijos pataisos iniciatoriai įsitikinę, kad 16 metų jaunuoliai, nusprendę nebelankyti mokyklos, tampa socialinės rizikos grupe.

Privalomas mokslas iki 18 metų yra Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje. Vienuolikoje JAV valstijų, dviejose Kanados provincijose, Argentinoje taip pat mokslas iki 18 metų yra privalomas.

Prievarta – lyg pasityčiojimas

Klaipėdos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Laima Juknienė, pati dirbanti mokytoja, įsitikinusi, jog keisti dabartinės tvarkos, kai mokslas yra privalomas vaikams iki 16 metų, tikrai nereikia.

"Visiems yra sudaromos sąlygos mokytis, tačiau ne visi nori. Tik paskui jau susigriebia, kad reikia išsilavinimo, todėl valstybė priversta skirti dideles sumas suaugusiųjų švietimui. Manau, kad tokia paslauga turėtų būti mokama, nes šiaip mokytis reikia tada, kai galima, kai tam yra laikas", – pabrėžė L.Juknienė.

Kalbėdama apie privalomą mokslą iki 18 metų, ji teigiamų aspektų nelabai galėjo rasti. "Man apskritai keista tokia iniciatyva. Juk dabar visi, kurie nori mokytis, gali tai daryti ir iki 18 metų, ir vyresni. Jei vaikas nenori mokytis, jis mokykloje tik kels problemas. Jau dabar pasitaiko įvairių nesklandumų dėl to, kad pamokose sėdi nemotyvuoti penkiolikmečiai. Jie trukdo mokytis vaikams, kurie siekia žinių, o kalčiausi lieka mokytojai, kad tokiems nemotyvuotiems moksleiviams nesugeba parašyti teigiamo pažymio. Jei mokslas bus privalomas iki 18 metų, klasėse tik padaugės tų, kurie trukdo ir mokytis, ir mokyti", – įžvelgė L.Juknienė.

Ji pabrėžė, jog prievarta varyti į mokyklas šešiolikmečių ar septyniolikmečių tikrai neverta. "Prievarta nieko nepasieksime. Tokia prievarta, kuriai įgyvendinti reikia ir mokesčių mokėtojų pinigų, yra tarsi pasityčiojimas iš sąžiningų piliečių", – žodžių į vatą nevyniojo pedagogė.

Reikia motyvuoti tėvus

Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė taip pat nepritarė iniciatyvai įvesti privalomą mokslą iki 18 metų.

"Suprantu, kad Konstitucijos pataisos iniciatoriai siekia, jog kuo daugiau nepilnamečių elgtųsi tinkamai, tačiau siūlyčiau pirmiausia pagalvoti apie motyvuotus vaikus, tuos, kurie mokyklose siekia žinių, yra atidūs per pamokas, nori kuo daugiau išmokti. Juos reikia apsaugoti nuo nemotyvuotų paauglių, kurių pamokose tik padaugės, jei mokslas bus privalomas iki 18 metų", – teigė G.Aurylienė.

Ji tvirtino, jog ir dabar, kai mokslas yra privalomas iki 16 metų, gausu problemų – kiekvieną savaitę iš ugdymo įstaigų gaunama informacija apie moksleivius, kurie nelanko pamokų.

"Tuomet mes turime aiškintis, kodėl nelanko, nes mokytis yra privaloma. Dažniausiai tokie vaikai gyvena šeimose, kuriose tėvai savo atžalų neskatina mokytis, nesirūpina, kad vaikai lankytų mokyklas. Tad pirmiausia reikėtų kreipti dėmesį, kaip dirbti su tokiomis šeimomis, kaip motyvuoti tėvus, kad jie pasirūpintų, jog vaikai turėtų noro mokytis. Jei mokslas taps privalomas iki 18 metų, dabartinių problemų tai neišspręs, o tik dar labiau padidins nemotyvuotų mokytis vaikų skaičių", – tvirtino G.Aurylienė.

Ji skaičiavo, jog reikėtų ir gausesnių pajėgų, kurios turėtų kontroliuoti, ar nepilnamečiai lanko ugdymo įstaigas, jei į jas neateina, aiškintis priežastis.

Padaugėtų mokinių

Visiškai priešingos nuomonės buvo Klaipėdos miesto tarybos Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Budinas. "Realiai žiūrint, noras pakeisti Konstitucijos straipsnį apie privalomo mokslo trukmę yra sveikintina iniciatyva. Kuo daugiau žmonių mokysis, tuo geriau", – teigė politikas.

Jo įsitikinimu, tai padėtų spręsti ir tuštėjančių mokyklų problemą. "Mokinių skaičius dabar mažėja, todėl reikia uždarinėti kai kurias mokyklas, atleisti mokytojus. Todėl jei mokslas bus privalomas iki 18 metų, natūralu, kad turėtų padaugėti mokinių, tad ir mokytojams bus pakankamai darbo", – nuomonę reiškė S.Budinas.

Jis neįžvelgė nė vienos neigiamybės, jei mokslas taptų privalomas iki 18 metų. Atkreipus dėmesį, kad nemotyvuoti moksleiviai trukdytų ir klasės draugams, ir mokytojams, S.Budinas pabrėžė, jog yra įsteigta pakankamai įvairių vaikų teises ginančių, kontroliuojančių institucijų, tad jos ir turėtų pasirūpinti, kad ugdymo procesas vyktų sklandžiai, visi, kuriems privaloma, lankytų mokyklą.

"Be to, tokia tvarka suteiktų galimybę vaikams dar kartą priminti, kad egzistuoja ne tik jų teisės, bet ir pareigos. Viena jų – mokytis", – tvirtino S.Budinas.