Dienos komentaras

Į Europą - be pigaus losjono

Audringi politiniai įvykiai vėsta, į paviršių lenda jų pasekmės. Penkis mėnesius nuolat girdėjus apie šaliai kylančią grėsmę nesunku buvo užkibti ir ant tuščio kabliuko. Tai suprato ir puikiai išnaudojo prekybininkai, besimėgaujantys „priešeuropine“ pirkėjų isterija.

Kartą mūsų šalis jau išgyveno panašų bumą, kai iš parduotuvių lentynų akimirksniu dingdavo net surūdiję taukai. Kalbų apie permainas bankininkystėje išgąsdinti žmonės maišais čiupdavo kruopas, nors iki tol jų nė į burną neėmė. Namų sandėliukus iki lubų užpildė druska ir cukrus, lyg kitądien jie būtų uždrausti.

Šiandien, iš prekybos centrų lentynų šluodami „perlovkę“ bei lakštinius makaronus, santaupas investuodami į cukrų bei druską, žmonės nuoširdžiai tiki, jog sutaupys nemažas sumas. Tačiau tai yra labai abejotina.

Kilogramą balto cukraus Vokietijos parduotuvėje galima nusipirkti už 3,18 Lt. Gabalinis cukrus - 80 centų brangesnis. Lietuvos parduotuvėse kilogramas balto cukrus kainuoja nuo 3,15 Lt.

Pusė kilogramo joduotos druskos Vokietijoje kainuoja apie 65-75 centus. Toks pat kiekis joduotos druskos Lietuvoje kainuoja net šiek tiek brangiau. Kaina svyruoja priklausomai nuo gamintojo.

Kažkas patikėjo kvailomis kalbomis, jog Europos Sąjungoje draudžiama prekiauti stambiąja druska. Neva nuo gegužės 1-osios jos neliks ir Lietuvoje. Tokiems patiklumu nesiskundžiantiems žmonėms galima patarti įsijungti užsienio televizijos kanalą. Taip galima įsitikinti, jog Europos Sąjungoje taip pat gyvena žmonės. Jie taip pat patys gamina maistą, sūdo mėsą ir žuvį, valgo. Ir naudoja stambiąją druską.

Įspūdžių kupini laikai ateina alkoholio mėgėjams. Antai mūsų parduotuvių lentynose pasirodė graikiška anyžių degtinė „Ouzo“, kainuojanti apie 56 litus. Vokietijoje graikai už šį gėrimą moka apie 24 litus. Pigesnė ten degtinė, žymiai pigesnis vynas.

Velykoms besiruošiantys saldumynų mėgėjai težino, jog Vokietijos parduotuvėse 200 gramų sveriantis šokoladinis zuikis kainuoja 1,56 Lt. Pas mus 1,99 Lt kainuoja trigubai lengvesnis kiškutis. Kartais kyla mintis, ar prie mūsų kainų su mūsų algomis sugebėtų išgyventi kad ir tie patys vokiečiai. O su jų algomis?

Tačiau ne viskas ten auksu blizga. Ten brangios bulvės ir žuvis, „kandžiojasi“ duona. Nėra pigaus losjono. Ir kuras brangus, brangu keliauti.

Nors kur čia nukeliausi. Kainomis mes jau seniai Vakarų Europoje.