Griuvenai uostamiestyje reikės milijonų

Matė šviesą languose

Istorinį pastatą policininkai paliko 2015 m.

Tiesa, ir po to, kai jis ištuštėjo, kelis mėnesius čia dar pasirodydavo ne tik uniformuoti pareigūnai.

Policininkai ir čia dirbę tarnautojai atrakindavo duris tam, kad išsigabentų ištuštėjusiame pastate paliktus daiktus.

Netrukus po oficialaus policininkų išsikraustymo čia apsilankė apleistus pastatus fotoaparatais bei vaizdo kameromis mėgstantys fiksuoti jauni žmonės, susibūrę į grupę ir savo įrašus skelbiantys internetinėje svetainėje www.apleistazona.lt.

Jie išsiaiškino, kad pastatas saugomas, kai kuriose jo vietose net veikė judesio jutikliai.

Jauni žmonės tada pamanė, kad šalia Jūros gatvės esančios pastato dalies trečiajame aukšte tyčia buvo palikta įjungta šviesa bei garsiai grojantis radijas.

Ko gero, tai nebuvo siekis atbaidyti neprašytus svečius, policijos darbuotojai ten vis dar galėjo ką nors veikti.

Dienomis praeiviai stebėjo lengvąjį automobilį, sustojusį ant šaligatvio ties ta vieta, kur galima greičiausiai patekti į bufeto virtuvę.

Policininkai tada minėjo, kad iš jo dar vis gabenama įranga.

Ne visuose kabinetuose liko tik plikos sienos, kai kuriuose jų stovėjo baldai, o stalčiuose ir lentynose tebegulėjo kodeksai ir popieriai.

Išryškėjo slaptos landos

Bene metus raktą nuo centrinio įėjimo durų turėjo Kauno gatvėje reziduojantys uostamiesčio policijos budėtojai. Patruliams buvo liepta prižvelgti pastatą ir reaguoti į signalizacijos suveikimus.

Tai buvo nemenka našta pertvarkas ir reformas išgyvenantiems policijos padaliniams.

Aplink duris jau braižėsi benamiai, jie vis patikrindavo pareigūnų budrumą, o supratę, kad bus sučiupti, maždaug metus laikėsi nuo buvusio policijos pastato atokiau.

Vieną dieną policininkai atidavė raktus nuo Jūros g. 1-uoju numeriu pažymėto pastatų komplekso Turto banko atstovui ir nustojo šioje vietoje lankytis be atskiro kvietimo.

Kaip ir galima buvo tikėtis, šį situacijos pokytį labai greitai pajuto benamiai, metalo vagys ir romantiškai nusiteikę smalsuoliai.

Greitai prakiuro pastato langai, prasivėrė grandinėmis surakinti vartai, pro kuriuos anksčiau įvažiuodavo kalinius vežantys šarvuoti automobiliai.

Policijos automobilių garažų kieme išryškėjo pramintas takelis, jis bylojo, kur įmanoma patekti į pastatą.

Apie tai, kad raudonų plytų statinys siaubiamas, buvo nesunku suprasti ir iš vis dažnėjančių pranešimų apie gaisrus.

Kaskart jie kildavo vis kitose statinio vietose, o kartu su ugniagesiais į vidų patekę policininkai kraupdavo nuo pamatytų vaizdų.

Buvęs teismo statinys ėmė pamažu panašėti į kitapus Naujosios Uosto gatvės stūksantį buvusį pirmosios Lietuvos uosto administracijos pastatą.

Abu drėksta ir spinduliuoja artėjančios pabaigos nuojautą.

Policininką ištiko šokas

Kartą gaisro metu patruliai sugavo būrelį nepilnamečių mergaičių. Jos prisipažino įlindusios į pastatą ir ten linksminosi.

Pastarasis didesnis gaisras buvusiame teismo, kalėjimo ir policijos pastate kilo šiemet balandžio 12 d.

Tada ugnis siautėjo palėpėje, kuri jau senokai yra silpniausia statinio dalis.

Dar 2012 m. policijos pareigūnų kabinetai buvo iškelti iš trečiojo aukšto, mat tyrėjams ant stalų jau krisdavo atlūžę nuo lubų tinko gabalai.

Gaisras medines stogo konstrukcijas suniokojo dar labiau.

Vaizdas – lyg po žemės drebėjimo.

"Atrodo, lyg ten kas būtų įleidęs būrį viską naikinančių skėrių. Langai išdaužyti, matyt, taip kas nors tiesiog smaginosi. Regis, kabinetuose nebėra radiatorių, ant sienų ir lubų kabo dažų ar apmušalų draiskalai, jie byloja, kad kažkas tose vietose išlupo laidus. Kai kur išlaužtos ir durys, jei teisingai pamenu, nebemačiau šarvuotųjų durų, koridorių grindys nuklotos popieriais. Mane lyg suparalyžiavo, kai pamačiau viduryje sporto salės gaisravietę, medinės grindys toje vietoje, matyt, buvo ilgai deginamos. Mano supratimu, metalo vagys ten nuo išluptų laidų nudegindavo izoliacinę medžiagą. Sienos iš kiemo pusės išmargintos grafičiais. Vaizdas – lyg po žemės drebėjimo", – įspūdžiai dalijosi anonimu norėjęs likti uostamiesčio policininkas.

Panašu, kad prikelti gyvenimui šį pastatą dabar kainuotų kur kas brangiau nei prieš trejus metus.

Jau bandyta skaičiuoti, kad tam prireiktų ne mažiau 5 mln. eurų.

Išspręstų pinigų klausimą

Rudenį miesto menininkai surengė teatralizuotą akciją, kuria aktyviai pareiškė norą įsikurti buvusiame teismo, kalėjimo ir policijos pastate.

Jie jau turi realių planų, ką ir kaip norėtų jame veikti. Menininkų idėja – susiburti vienoje vietoje, o ne būti išsibarsčiusiems po visą miestą.

Tuo pačiu metu pasigirdo kalbų, kad pastatas galėtų grįžti prie pirminės savo paskirties – jame galėtų įsikurti Klaipėdos apygardos bei apygardos administracinis teismai.

Panašu, kad teisėjams ši mintis būtų priimtina. Miestui tai taip pat būtų naudinga, nes taip pavyktų vienu šūviu nušauti du zuikius.

Miestui nekainuotų pastatų komplekso prikėlimas gyvenimui, be to, savivaldai nereikėtų mokėti už jo kasdienį išlaikymą.

Visa tai būtų Nacionalinės teismų administracijos rūpestis.

Kita vertus, statinys būtų prižiūrėtas, ko gero, kur kas labiau, nei jei jame įsikurtų menininkai. Kaip žinoma, teismuose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, juose dirba budintieji.

Be to, teismai yra atviri lankytojams, čia gali ateiti ne tik besibylinėjantys asmenys.

Pastaraisiais metais Klaipėdoje veikiančių teismų darbuotojai kelis kartus per metus rengia atvirų durų dienas visuomenei, moksleiviai čia kviečiami dar dažniau.

Klaipėdos apygardos teismas demonstruoja simpatijas menams – savo vitrinos languose nuolat eksponuoja menininkų darbus.

Panašu, kad Vyriausybė būtent šį būdą išsaugoti istorinį pastatą vertina kaip realiausią.