Gripo protrūkis uostamiestyje: dauguma sergančiųjų – vaikai

Išaugo keturis kartus

Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rima Šimkuvienė teigė, kad per kelias savaites sergamumas gripu padidėjo net keturis kartus.

"Sergamumas gripu ir ŪVKTI Klaipėdoje sparčiau pradėjo augti 47-ą ir 48-ą metų savaitėmis. Lapkričio 28 – gruodžio 2 d. Klaipėdoje sergančiųjų tik gripu buvo užfiksuota daugiausia – 63 atvejai, iš jų 68 proc. sudarė vaikai (43 atvejai per savaitę). Lyginant su prieš tai buvusia savaite, gripo atvejų padaugėjo keturis kartus (nuo 15 iki 63 atvejų per savaitę)", – pasakojo R. Šimkuvienė.

Ji taip pat informavo, kad per šį gripo sezoną uostamiesčio gyventojai aktyviausiai skiepijosi spalį – buvo įskiepytos 4 834 gripo vakcinos dozės. Rugsėjį įskiepytos 1 023, o lapkritį – 1 735 dozės.

"Užpraėjusią savaitę Klaipėdoje sergančiųjų gripu ir ŪVKTI buvo užfiksuota per šį gripo sezoną taip pat daugiausia – 1 929 atvejai per savaitę, iš jų 56 proc. sudarė vaikai (1 089 atvejai). Lyginant su prieš tai buvusia savaite, gripo ir ŪVKTI atvejų Klaipėdoje padaugėjo 36 proc. (nuo 1 415 iki 1 929 atvejų per savaitę)", – sakė R. Šimkuvienė.

Tikrai yra pastebėtas sparčiai didėjantis sergamumas ugdymo įstaigose.

Mokosi nuotoliniu būdu

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė patvirtino, kad ir ugdymo įstaigose susirgimų skaičiai išaugę – sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 rodikliai padidėjo.

"Klaipėdos apskrities užpraėjusios savaitės rodiklis (lapkričio 28 – gruodžio 4) padidėjo ir siekė 1 187,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ne išimtis ir mokyklos, tikrai yra pastebėtas sparčiai didėjantis sergamumas ugdymo įstaigose tiek tarp mokinių, tiek tarp pedagogų. Kelios mokyklos dėl didelio vaikų sergamumo mokymą organizuoja nuotoliniu būdu", – kalbėjo J. Grubliauskienė.

Jūratė Grubliauskienė. Vytauto Petriko nuotr.

Kokiomis konkrečiai ligomis serga mokiniai, biuras statistikos nerenka.

"Ugdymo įstaigose stebima bendra sergamumo situacija, taikomos prevencinės priemonės sergamumui mažinti. Tiek mokiniai, tiek mokyklos darbuotojai į ugdymo įstaigas turi atvykti sveiki, o pajutus peršalimo ar kitus simptomus, būdingus COVID-19 ligai (kosulį, karščiavimą, gerklės ar galvos skausmą ir pan.), nedalyvauti ugdymo procese", – paaiškino J. Grubliauskienė.

Apsauga – skiepai

Specialistai primena, kad, pagal šiuo metu galiojančias COVID-19 ligos diagnostikos ir gydymo rekomendacijas, mokiniai, mokytojai, kaip ir visi kiti visuomenės nariai, pajutę COVID-19 ligos požymius turėtų atlikti savikontrolės antigeno testą.

Jį galima gauti iš mokyklos visuomenės sveikatos specialisto, įsigyti parduotuvėje ar vaistinėje arba kreiptis į šeimos gydytoją.

Nors izoliuotis neprivaloma nei sergančiajam, nei sąlytį su juo turėjusiems asmenims, simptomus jaučiantiems žmonėms nerekomenduojama vykti į darbą, ugdymo įstaigą, kitas viešas žmonių susibūrimo vietas.

Žmogus bus laikomas pasveikusiu gydytojo sprendimu, jei per 24 val. nebekarščiuos ir susilpnės kiti simptomai.

Efektyviausia apsauga nuo gripo – skiepai.

Taip pat rekomenduojama laikytis higienos taisyklių – dažniau plauti rankas, kosėjant ar čiaudėjant užsidengti burną, vėdinti patalpas.