Klaipėdos Vydūno gimnazijoje buvo surengtas improvizuotas teismo procesas. Gimnazistai aiškinosi, kas kaltas dėl korupcijos Lietuvoje. Mokiniai bei mokytojai diskutavo, ar įmanoma sąžiningai siekti gyvenimo tikslų šiuolaikinėje visuomenėje.

Inscenizuotos pamokos metu buvo pristatyta korupcijos sąvoka. Paaiškėjo, kad pernai Lietuva pagal korupcijos paplitimą užėmė 43 vietą iš 177 valstybių. Lietuviai buvo labiau korumpuoti nei estai ir lenkai, tačiau mažiau nei latviai, rusai ir baltarusiai.

Advokatais, ieškovais ir liudytojais pasiskirstę 15 mokinių svarstė, kas kaltas dėl korupcijos. Buvo bandoma suprasti, kodėl įvairias problemas gyvenime bandoma spręsti pasitelkiant nešvarius žaidimus ir kaip su tuo kovoti.

Mokiniai brandžiai diskutavo, kad dėl korupcijos kalti nuo sovietinių laikų neišnykę įpročiai, dideli šešėlinės ekonomikos mastai.

Gimnazistai pastebėjo, kad daugiausia neskaidrumo – sveikatos, teisėtvarkos, švietimo sistemose, taip pat versle ir politikoje. Moksleiviai akcentavo, kad korupciją lemia žmonių godumas, nesutvarkyti įstatymai bei dideli mokesčiai.

Pasibaigus diskusijai buvo nuspręsta, kad vis dėlto kalčiausia ne valstybė, o kiekvienas žmogus asmeniškai. Kaltę turėtų prisiimti palaikantys ar toleruojantys korupcijos reiškinius asmenys.

„Mūsų tikslas nebuvo primesti tam tikrą nuomonę ar kažko reikalauti iš mokinių, tačiau sudominti juos“, – sakė improvizuoto teismo iniciatorė Vydūno gimnazijos psichologė Živilė Gedgaudienė.

Jos manymu, netradicinės formos pamoka pavyko – mokiniai diskutavo ir susidomėjo opia problema, sužinojo, kur kreiptis užfiksavus korupcijos atvejus.

Panaši diskusija korupcijos tema gimnazijoje jau yra vykusi, tačiau pirmą kartą buvo pasirinktas teismo formatas, be to, inscenizuotoje pamokoje dalyvavo ir Baltijos gimnazijos auklėtiniai.

Mintis surengti tokią pamoką kilo paskatinus Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri apie korupciją aktyviai kviečia šnekėti ne tik atskirų renginių, tačiau ir pamokų metu.