- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš kelis dešimtmečius buvęs vienas įtakingiausių Rusijos žmonių, pirmojo Rusijos Federacijos prezidento Boriso Jelcino pavaduotojas Genadijus Burbulis nebedalyvauja tiesioginiame savo valstybės valdyme. Tačiau jis nesėdi sudėjęs rankų. Politikas ir filosofas kuria naują filosofiją ir apie ją kalba visur, kur yra norinčiųjų jį išgirsti.
Žmogus, valdžia, laisvė
– Įdomu, kuo dabar gyvenate.
– Iš pašaukimo ir pagal išsilavinimą esu filosofas. Baigiau filosofijos studijas. 30 aktyvios veiklos metų buvau valstybės tarnyboje. 17 metų dirbau parlamente deputatu. Kai atėjo laikas grįžti prie dėstytojo darbo, pagalvojau: kodėl pasaulyje dar nėra tokios mokymo sistemos, kuri kiekvienam mąstančiam žmogui padėtų susigaudyti, koks yra jo vaidmuo šiame gyvenime, kokia jo gyvenimo prasmė ir pašaukimas? Kartu su kolegomis sukūriau mokslinės pedagoginės pasaulėžiūros praktiką, pavadintą politosofija. Tai mokymas apie žmogaus harmoniją su pasauliu, visuomene, valstybe, kur pagrindinė vertybė – politinė valdžia. Politinė išmintis yra kiekvieno žmogaus poreikis gyventi sąmoningai. Kiekvienas mūsų esame politikas pats sau ir nustatome savo požiūrį į pasaulį. Esu susikūręs politosofijos šventosios trejybės apibrėžimą: žmogus, valdžia, laisvė. Šio mokymo pagrindą sudaro taikdarystė.
– Kaip ir kur skleidžiate šia idėjas?
– Dėstau visur, kur tik galiu. Bendrauju su daugeliu Europos ir pasaulio universitetų. Esu ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesorius, savo idėjas dėstau ir čia. Tą patį darau Maskvoje. Visą gyvenimą dėsčiau universitetuose, dabar su bendraminčiais kuriame mokyklą. Kitos aukštosios mokyklos, kurios etatinis darbuotojas būčiau, kol kas nėra. Glaustai tariant, darau tą patį, ką ir visus 50 metų. Jaučiuosi asmeniškai atsakingas už tai, kas šiandien vyksta Rusijoje, Europoje, globaliame pasaulyje. Man labai skaudu ir neramu, kad atgimsta sovietinio imperinio laikotarpio vertybės. Suprantu, kad tai ne išskirtinė būsena, o visą pasaulį apimanti liga. Primityvizmo, populizmo, nacionalizmo, ekstremizmo liga. Savo tėvynėje, Rusijoje, posovietinėje erdvėje siekiu, kad pasveiktume nuo mus dar persekiojančių imperinių sindromų.
Savo tėvynėje, Rusijoje, posovietinėje erdvėje siekiu, kad pasveiktume nuo mus dar persekiojančių imperinių sindromų.
– Ar dažnai jaučiate, kad jūsų žmonės klausosi, bet negirdi ir nesupranta?
– Esu girdėjęs priekaištų, kad sudėtingai kalbu. Daugelis nori, kad viskas būtų kalbama trumpai ir aiškiai. Pavyzdžiui, manęs jau kelis dešimtmečius be perstojo klausinėja, ar Belovežo girioje gėrėme degtinę, ar ėjome į pirtį. Tokių faktų aš nepamenu. Man svarbūs kiti dalykai. Kai kalbu viešai, tai nėra nei paskaita, nei dėstymas, tai, veikiau – išpažintis, kurios metu aš atsiveriu ir viliuosi, kad mano kalbėjimas žmonėms padės nors akimirkai pažvelgti į pačius save kitomis akimis. Neretai klausytojai yra savotiškai ribotame išminties lygyje. Ieškau būdų kalbėti, kad mano idėjos pasiektų žmonių protus ir širdis, kad klausytojai neatmestų jų nė neišklausę. Žinau būdą – tiesiog reikia stengtis išprovokuoti žmones pokalbiui. Nes tik dialogas, net trumpas dėmesys leidžia tikėtis kruopelytės pasitikėjimo, o jau tada galima ieškoti bendrų atsakymų į mus jaudinančius klausimus.
Kamuoja fantominiai jausmai
– Ar kalbėdamas ta pačia tema skirtingose šalyse matote auditorijos skirtumų?
– Rusijoje gyvena 144 milijonai gyventojų. Tai milžiniška ne tik teritorija, bet ir įvairi mentaliteto, gyvenimo būdu valstybė. Todėl neįmanomi apibendrinimai, kalbant apie tai, ką šiandien Rusijoje žmonės galvoja, ką atmeta, dėl ko jaudinasi, už ką kovoja. Rusijos visuomenė labai fragmentuota, ji gyvena skirtinguose civilizacijos išsivystymo lygiuose, su skirtingais pasaulėžiūros bei vertybių modeliais, nuo patriarchalinio iki ultravakarietiško, nuo valdininkiškai bedvasio iki aukščiausio lygio labdaros, kai gelbstimi dešimtys ir šimtai žmonių.
– O kaip matote Lietuvą?
– Daugeliui žmonių, žlugus Tarybų Sąjungai, gyvenimas prarado orientyrus. Kai žmogus nesupranta, kam ir kodėl jis gyvena, ko jis siekia, kokios jo pareigos, tai yra didelė nelaimė. Lietuva gavo naujas, europines vertybes. Naujoji karta pasinaudojo laisve judėti ir pasirinkti gyvenimo vietą. Lietuvoje žmonių klausiu, kas čia daroma, kad jaunimas sulauktų pagalbos gyvendamas čia, savo tėvynėje, o išvykusieji grįžtų. Išvykote, mokotės, dirbate? Džiugu, bet yra šventa pareiga mylėti, branginti, rūpintis. Lietuvoje žmonės gyvena kompaktiškiau ir postimperinį sindromą išgyvena aštriau. Jų atmintis traumuota skaudžios XX amžiaus istorijos. Vis dar nėra būdų tiksliai diagnozuoti ir gydyti šį reiškinį. Visuomeniniame gyvenime dar labai daug panašių į fantominius skausmus reiškinių. Priežasties lyg ir nėra, bet vis dar skauda. Skubi europietiška integracija ignoruoja šiuos reiškinius. Kadangi europietiškos institucijos šiurkščiai štampuoja savo nurodymus, vadinasi, šiais reiškiniais tenka rūpintis patiems.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai7
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...