- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kokių nors invazinių žuvelių kaip grundalai gyvenimas Lietuvos pakrantėje yra niekis, palyginti su tuo, ką patiria Šiaurės, o iš dalies jau ir Baltijos jūros pakrantės.
Itin sparčiai dauginasi
Norvegijos pakrantėje nuo Oslo iki Bergeno, dalyje Švedijos, Danijos ir Vokietijos pakrančių sparčiai dauginasi su laivų vandenimis iš Azijos patekę vadinamieji japoniški jūrų ežiai.
Į įprastus jūrų ežius jie nepanašūs. Tai yra šviesiai ruda masė, kuri dauginasi ir auga aplipdama pakrančių uolas, net povandeninius uostų įrenginius.
Šiaurės šalių mokslininkams tai kelia nemenką nerimą, nes nėra žinoma, kaip efektyviai kovoti su šiais sparčiai plintančiais gyviais. Kol kas jūrų tyrimo institutų mokslininkai tik fiksuoja naujas svetimšalių plitimo vietas.
Mokslininkai konstatavo, kad japoniškų ežių jau randama pagal pietines Norvegijos pakrantes nuo Švedijos sienos iki Trondheimo fjordo. Maždaug čia yra Norvegijos geografinis centras. Norvegijoje iš viso aptiktas 41 japoniškų ežių išplitimo arealas.
Pirmą kartą japoniški jūros ežiai ties Norvegijos pakrantėmis buvo aptikti ties Stavangeriu 2020 m. Tai, kad nuo pirmo aptikimo praėjo palyginti trumpas laiko tarpas, galima daryti išvadą, kad svetimšalių plitimas Šiaurės, o gal jau iš dalies ir Norvegijos jūros pakrantėse yra itin greitas.
Jei šie invaziniai gyviai jau dauginasi Švedijos pakrantėse, greičiausiai tik laiko klausimas, kada jie persimes į rytinę Baltiją.
Gali išplisti ir Lietuvoje
Japoniški ežiai šiek tiek primena kormoranus, kurie gana sparčiai išplito ir toliau plinta Baltijos jūros regione, įskaitant ir Lietuvą.
Skirtumas tik tas, kad kormoranai plisdami naikina vandens telkinių pakrančių medžius. Japoniški ežiai plisdami paverčia pakrančių vandens telkinius nepatraukliai atrodančia biologine mase.
Ar greitai japoniškų jūros ežių galima sulaukti rytinėse Baltijos jūros pakrantėse? Kol kas apie jų buvimą jokios informacijos nėra. Jei šie invaziniai gyviai jau dauginasi Švedijos pakrantėse, greičiausiai tik laiko klausimas, kada jie persimes į rytinę Baltiją.
Šiaurės jūros pakrantėse japoniški ežiai jau įvardijami savotišku vandens maru.
Faktas: japoniškais jūrų ežiais aplipusios Norvegijos fjordų pakrantės. „Nrk.no“ nuotr.
Rekomendacijos laivams ir uostams
Jūrų tyrimų mokslininkai konstatuoja, kad japoniški jūros ežiai išplito dėl laivybos. Iš pradžių jie į Šiaurės jūrą iš Azijos galėjo atkeliauti prikibę prie laivų korpusų. Po to jūros ežius po įvairius regionus jau galėjo plukdyti ir nedideli vietiniai laivai.
Kai kuriose Šiaurės jūros šalyse jau įsigaliojo draudimas plauti laivų korpusus šiems esant vandenyje. Manoma, kad kai laivai būdavo šveičiami, ant dugno galėjo nukristi ir prikibę jūros ežiai bei kiti gyviai ir taip užteršti uostų akvatorijas.
Dabar laivų korpusus leidžiama valyti tik iškėlus laivus į doką ir laikantis griežtų rekomendacijų dėl galimų invazinių gyvių ir augalų.
Tai, kad japoniški jūrų ežiai yra rimta problema, liudija ir tai, kad kai kurios šalys priima nacionalinius reglamentus, kaip su jais kovoti. Viena pirmųjų tai padarė Norvegija. Ji šios problemos labiausiai ir baiminasi, nes jūrų ežiai, išplitę į fjordus, juos sugadintų, o gal net atbaidytų nemažą dalį turistų.
Laikomasi nuostatos, kad japoniški jūrų ežiai yra labiau technogeninė problema, todėl apsaugos priemonės pirmiausia susijusios su uostais. Raginama uostuose įvesti draudimus plauti ne tik komercinių, bet ir pramoginių laivų korpusus. Gali būti draudžiama netgi, tarkim, jachtos denį nulieti vandeniu, kuris po kontakto su laivu patenka į aplinką.
Pateiktas rekomendacijų sąrašas, kokie laivai ir ką turi daryti. Tai susiję ne tik su tinkamu ar netinkamu balastinių vandenų pašalinimu iš laivų. Rekomenduojama dažniau atlikti jūrų laivų korpusų apžiūrą, pačiuose laivuose vengti nešvarumų. Atskira rekomendacija yra ir žvejų laivams. Patariama, kad būtų dažniau valomi ne tik laivų korpusai, bet ir uždarose sistemose po kiekvienos žvejybos plaunami tinklai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai7
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...