Endoskopiniai tyrimai – medicinos ateitis Pereiti į pagrindinį turinį

Endoskopiniai tyrimai – medicinos ateitis

2014-11-29 13:00

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje endoskopiniams tyrimams skiriamas ypatingas dėmesys. Profesionalių medikų kolektyvas, padedamas moderniausios aparatūros – endoskopų – ne tik kokybiškiau bei operatyviau nustato įvairias ligas, bet ir prisideda prie to, kad onkologiniai susirgimai būtų nustatyti ankstyvose stadijose.

Išskirtinumas: Endoskopijų skyriaus vadėjas O.Deduchovas džiaugiasi, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė yra aprūpinta pačiais moderniausiais endoskopais, kurių gali pavydėti net daugelis Lietuvos gydymo įstaigų. Išskirtinumas: Endoskopijų skyriaus vadėjas O.Deduchovas džiaugiasi, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė yra aprūpinta pačiais moderniausiais endoskopais, kurių gali pavydėti net daugelis Lietuvos gydymo įstaigų.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje endoskopiniams tyrimams skiriamas ypatingas dėmesys. Profesionalių medikų kolektyvas, padedamas moderniausios aparatūros – endoskopų – ne tik kokybiškiau bei operatyviau nustato įvairias ligas, bet ir prisideda prie to, kad onkologiniai susirgimai būtų nustatyti ankstyvose stadijose.

Aprūpinti moderniausia įranga

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įvairaus pobūdžio endoskopinės procedūros atliekamos Endoskopijų skyriuje, kuriam vadovauja gydytojas chirurgas, medicinos mokslų daktaras Olegas Deduchovas.

„Ligoninė yra aprūpinta pačia moderniausia aparatūra, kurios gali pavydėti net ir daugelis Lietuvos gydymo įstaigų. Mums, gydytojams, tai leidžia dar paprasčiau ir produktyviau atlikti savo darbą ir pasiekti geresnių diagnostinių bei gydymo rezultatų“, – kalbėjo O.Deduchovas.

Anot jo, ligoninės vadovybės supratimas, kad endoskopiniai tyrimai yra ne tik labai svarbūs, bet ir būtini, aprūpinimas geriausia aparatūra ir lemia tai, kad Klaipėdos universitetinė visoje Vakarų Lietuvoje pirmauja pagal endoskopinių tyrimų skaičių.

„Jų per metus atliekame daugiau nei 7 000“, – akcentavo medicinos mokslų daktaras.

Anot jo, skyriuje organizuojamas komandinis darbas – glaudžiai bendradarbiaujama su chirurgais, radiologais, onkologais, vyksta multidisciplininiai konsiliumai. Tai padeda dar geriau nustatyti susirgimus ir padėti žmogui.

Ir diagnozuoja, ir gydo

Kaip teigė Endoskopijų skyriaus vedėjas, endoskopiją galima apibūdinti, kaip žarnyno ar kitų spindį turinčių organų apžiūrą iš vidaus, naudojant šiam tyrimui pritaikytus prietaisus – endoskopus. Tyrimų metu apžiūrima ir įvertinama organo, jo gleivinės būklė, o vaizdas perteikiamas į aukštos raiškos monitorių. Prireikus paimama biopsija, kuri svarbi nustatant įvairių organų vėžines ar kitas ligas.

„Visi puikiai žino, kad endoskopas yra naudojamas norint aptikti problemą, tačiau šia aparatūra yra atliekamos ir gydomosios procedūros: stabdomas kraujavimas, šalinami polipai, tulžies latakų akmenys, atstatomas susiaurėjusios ar naviko užspaustos vietos praeinamumas. Žmogui tai leidžia pajusti visapusiška naudą, nes yra išvengiama didelės operacijos. Jei tyrimo metu endoskopas užfiksuoja problemą, kurią galima pašalinti iš karto, tai ir padaroma. Pacientui nebereikia papildomų chirurginių intervencijų. Be to, endoskopinės procedūros neretai padeda pastebėti pirmuosius onkologinių susirgimų požymius. Tik tada gydymas būna efektyviausias“, – privalumus vardijo O.Deduchovas.

Anot jo, endoskopinių tyrimų spektras – labai platus. Gydytojai endoskopuotojai gali atlikti stemplės, skrandžio, žarnyno, kepenų ir kasos latakų bei kitų organų tyrimus.
Kai endoskopu apžiūrima stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna, tyrimas labai informatyviai diagnozuoja stemplės ligas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos susirgimus. Šio tyrimo metu gali būti paimta biopsija, taip pat sustabdomas kraujavimas iš opos arba pašalinamas polipas ar ankstyvas onkologinis susirgimas.

Gali būti atliekami ir tiesiosios bei visos storosios žarnos endoskopiniai tyrimai. Procedūros metu įmanoma pašalinti ir tam tikrus darinius – adenomas, polipus, kurie, tikėtina, po kelių metų gali išsivystyti į vėžį. Tobulėjant technologijoms, atsirado galimybė atlikti ir plonojo žarnyno endoskopinius tyrimus.

Daugėja Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekamų tulžies latakų endoskopinių diagnostinių ir gydomųjų minimaliai invazinių procedūrų. Jų metu be operacijos ir pjūvių galima pašalinti akmenis iš tulžies latakų, stentuoti latakus ir gydyti geltą sukeliančius kasos ir kitus navikinius susirgimus. Pastaruoju metu endoskopiškai pradėtos gydyti ir kasos ligos.

Procedūros – be skausmo

O.Deduchovas patikino, kad įvairaus pobūdžio endoskopijų baimė yra nepagrįsta. Tyrimai yra atliekami naudojant moderniausią aparatūrą, endoskopas yra kiek plonesnis negu prieš keliolika metų.

„Be to, stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimai atliekami naudojant purškiamus anestetikus, o storojo ir plonojo žarnyno – ir visišką nejautrą. Laikai, kai endoskopinės procedūros buvo itin nemalonios bei skausmingos, jau seniai praeityje“, – pabrėžė pašnekovas.

Bendroji nejautra taikoma ir tada, kai pacientui endoskopu yra gydomos tulžies latakų ligos ar kiti susirgimai, kuomet procedūra trunka ilgiau.

Endoskopijų skyriaus vedėjas įspėja, kad prieš atliekant tyrimą, būtina laikytis specialių nurodymų. Jei ruošiamasi apžiūrėti skrandį, žmogui iki procedūros tą dieną draudžiama valgyti ir gerti mažiausiai 6 val. Jei tiriama storoji ar tiesioji žarna, privalu išsivalyti žarnyną.

Užkerta kelią vėžiui

O.Deduchovo teigimu, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje didelis dėmesys kreipiama storosios žarnos tyrimams – kolonoskopijoms.

Atsiradus kraujavimui iš išangės, užkietėjus viduriams, mažėjant svoriui tikslinga kreiptis į šeimos gydytoją, kuris atlieka išmatų tyrimą dėl slapto kraujavimo. Jeigu rezultatas teigiamas, būtina atlikti kolonoskopiją. Rekomenduojama, kad visi žmonės, kurie neturi jokių nusiskundimų ir yra vyresni nei 50 metų, šią procedūrą atliktų profilaktiškai. Jei tyrimo metu adenomų neaptinkama, tyrimą pakartoti reikia tik po daugelio metų. Kolonoskopijos procedūrai būtinas siuntimas, kurį parašo poliklinikos chirurgas arba gastroenterologas, kai slapto kraujavimo testas yra teigiamas.

Skyriaus vedėjas pabrėžė, kad per metus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekama apie 3 000 kolonoskopijų.

„Apie 20–30 proc. atvejų, kai atliekamos kolonoskopijos, yra randama polipų ar adenomų. Iki 5 proc. žmonių aptinkamas storosios žarnos vėžys. Maždaug trečdaliui pacientų dar to paties tyrimo metu atliekamos ir gydomosios procedūros ar paimama biopsija, reikalinga nustatyti onkologinius susirgimus“, – pasakojo O.Deduchovas.

Anot jo, kolonokopija vyksta su narkoze arba sedacija. Ligoninėje norima pacientams, atvykstantiems iš ambulatorijos, sudaryti geresnes sąlygas greičiau atlikti šią procedūrą.

„Būtent jiems ir taikoma sedacija, todėl prašome, kad šiuos asmenis palydėtų artimieji, nes jiems po procedūros nerekomenduojama savarankiškai keliauti namo. Skyriuje gulintiems pacientas kolonoskopijos atliekamos su bendrąja nejautra. Žmonės po procedūros su bendrine nejautra naktį praleidžia palatoje“, – teigė pašnekovas.

Besiruošiant kolonoskopijai reikia vartoti specialų žarnyną valantį preparatą, o kartu gerti daug vandens, arbatų, nes žmogus viduriuodamas netenka daug skysčių.

Endoskopijos – medicinos ateitis

Specialistai tikina, kad endoskopinių tyrimų sritis šių dienų medicinoje – sparčiai besivystanti ir kiekvienais metais pateikianti naujovių. Bėgant laikui, endoskopinių tyrimų vis daugėja, o tobulėjant technologijoms, atsiveria naujos diagnostinės bei gydymo galimybės.

Dar prieš 20–30 metų skrandžio opos būdavo operuojamos. Dabar endoskopiškai yra nustatoma problema ir skiriamas gydymas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad endoskopinės procedūros yra labai svarbi ateities medicinos dalis.

„Riba tarp chirurgijos ir endoskopijos nyksta. Pavyzdžiui, japonai, kurie yra skrandžio endoskopinių procedūrų lyderiai pasaulyje, didžiąją dalį skrandžio vėžių išoperuoja būtent endoskopiškai. Esant galimybei atlikti endoskopinius tyrimus ir diagnozuoti susirgimus, žymiai pagerėjo įvairių ligų gydymo rezultatai. Diagnostika tapo tiksli, jautri ir specifiška. Ligas galime nustatyti ankstyvoje stadijoje ir jas pagydyti“, – kalbėjo O.Deduchovas,
pridurdamas, kad su kolegomis chirurgais kartais juokaujama, kad operacinėse greitai nebebus darbo.

Vakarų šalyse atlikti tyrimai rodo, kad endoskopiniai tyrimai labai atsiperka. Pacientų gyvenimo trukmė tampa ilgesnė, dar ankstyvose stadijose užkertamas kelias onkologiniams susirgimams.

„Vėžio gydymas kainuoja labai daug. Galėdami jį diagnozuoti ir išgydyti anksčiau, padedame sutaupyti pinigų. Tai nauda ne tik žmogui, bet ir visai šaliai bei jos ekonomikai“, – tikino Endoskopijų skyriaus vedėjas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų