Emigrantai krizės nejaučia

Užuojauta gyvenantiems Lietuvoje. Taip galima apibendrinti emigravusių tautiečių požiūrį į įvykius mūsų šalyje.

Blogiau tik Lietuvoje?

Teko girdėti anekdotą, kaip skirtingų valstybių politikai apibūdina algų ir mokesčių naštos skirtumus? Pasirodo, vieninteliai lietuviai uždirba mažiau nei sumoka mokesčių.

Emigrantams šis anekdotas skamba labai realistiškai. Jie nesuvokia, kaip mes išgyvename didėjant mokesčių naštai ir mažėjant atlyginimams.

Šnekinti svetur gyvenantys tautiečiai vienbalsiai tvirtina, kad situacija Lietuvoje šiuo metu sunkesnė nei kitose šalyse. Jiems susidaro įspūdis, kad kitos valstybės savo piliečiams padeda išgyventi sunkmetį, Lietuvoje atvirkščiai – padėtis dar labiau sunkinama.

"Paskaičius apie Lietuvoje didėjančius mokesčius, akcizus, lengvatų naikinimą ir didėjančias kainas, Ispanijos situacija tik šypseną kelia", – įspūdžiais dalijosi Jūratė Lileikienė, svečioje šalyje gyvenanti devynerius metus.

Naujų automobilių salone Valensijos regione Ispanijoje administratore dirbančiai moteriai nuostabą kėlė mūsų politikų užmojai įvesti mokestį už mašiną. Europos šalyse toks yra, bet įvesti jį krizės metu prilygsta akibrokštui.

J.Lileikienę piktina, kad iš pensijos Lietuvoje gyvenantys tėvai priversti veržtis diržus dėl augančių komunalinių mokesčių ir vaistų kainų, o emigracijoje Tautinių mažumų departamentas esą laisva ranka skiria pinigus be jokios atskaitomybės.

Pasak J.Lileikienės, gauti pinigų gali vos ne kiekvienas svetur gyvenantis lietuvis. Tereikia sugalvoti skambų projekto pavadinimą neva lietuvybei puoselėti.

Šeštus metus Švedijoje gyvenančiai Editai Žižiūnienei padėtis Lietuvoje taip pat atrodo siaubinga. Ji neįsivaizduoja, kaip paprasti žmonės išgyvena, kai algos mažos, o mokesčiai ir maisto kainos "baisiai dideli".

Nedarbo nedramatizuoja

Pasak J.Lileikienės, įvykiai Ispanijoje šiek tiek primena situaciją Lietuvoje. Pernai pavasarį išrinkta valdžia ilgai neigė prasidėjusią krizę. Šiuo metu šalyje trys milijonai bedarbių. Pranašaujama, kad jų tik daugės.

Iki tol sparčiai dėl milžiniškų statybų kilusi šalies ekonomika, krizės metu stipriai smuko žemyn. Bankrutavo ne tik šimtai statybinių įmonių, bet ir jas aptarnavusių firmų: statybinių medžiagų, santechnikos, plytelių fabrikai. Užsidarė net barai, kuriuose anksčiau pietaudavo darbininkai.

Nors bedarbių skaičius didelis, tačiau darbo vietų netrūksta. Tik ne visi nori dirbti už mažesnį atlyginimą arba užimti žemesnes pareigas. Daugelis įsigudrina gauti bedarbio pašalpą, kuri siekia apie 80 proc. buvusios algos, ir nelegaliai dirbti. Turintiems nors ketverių metų darbo patirtį pašalpa mokama metus.

Labiausiai krizė palietė nekilnojamąjį turtą – bankas neduoda paskolų. Tačiau vyriausybė ketina lengvinti paskolų skyrimą šeimoms ir mažoms įmonėms, mažinti pridėtinės vertės mokestį. Šiuo metu jis siekia 16 proc., o lengvatinis – 4 proc.

Benzino ir kai kurių maisto produktų kainos Ispanijoje krenta. Kuras šiuo metu kainuoja 90 euro centų. Kartą prekybos centre apsilankiusi J.Lileikienė išėjo taip ir neapsipirkusi – neapsikentė didelių eilių.

Santūri švediška krizė

Švedijoje krizė taip pat nepraėjo be pėdsakų. Stambios statybinės įmonės atleido daug žmonių, automobilių gamykla "Volvo" irgi sumažino darbuotojų skaičių.

Nors bedarbių padaugėjo, tačiau dauguma švedų apsidraudę. Kas mėnesį mokėję tam tikrą įmoką, netekusieji darbo gauna 80 proc. dydžio bedarbio pašalpą.

Savivaldybėje matininke dirbanti E.Žižiūnienė stebisi, kad nors statybų sumažėjo, bet jos vyksta toliau, o žemės sklypai nepraranda didžiulės paklausos.

Editos vyras Zenonas dirba statybose, tačiau nedarbas jam negresia. Alga taip pat nesumažėjo. Ketverių metų dukrą Augustiną auginanti pora šiek tiek krizę pajuto tik dėl trumpam pakilusių būsto paskolos palūkanų ir brangiau kainavusių atostogų Lietuvoje, nes švedų krona nuvertėjo lito atžvilgiu.

Šeima bankui atiduoda 18 proc. vyro atlyginimo. Žižiūnai įsikūrė sename remonto reikalaujančiame name Bromolla miestelyje.

"Nėra taip sunku, kad valstybė turėtų padėti žmonėms. Ji remia tik didžiąsias, labiausiai nuo krizės nukentėjusias įmones. Žmonėms neužkraunama naujų nesąmoningų mokesčių, nekyla maisto ar kuro kainos. Valstybė bando padėti, o ne smukdyti", – padėtį apibendrino Žižiūnai, neplanuojantys grįžti gyventi į Lietuvą.

Amerikiečiai garbina prezidentą

Devintus metus Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti Inga Bergman girdėjo apie atleidžiamus darbuotojus iš bankrutuojančių įmonių, bankų.

Bet kol pati turi grafikės-dizainerės darbą, nesiskundžia, nors aplinkiniai ir dejuoja dėl sunkaus meto. Įmonės susirinkime taip pat kalbėta apie galbūt laukiančius sunkumus.

Pasak I.Bergman, viduriniajai klasei ketinama sumažinti mokesčius, bankų klientams mažinamos paskolų palūkanos. Bankams ir autoindustrijos atstovams valdžia suteikė kreditus, taip gelbėdama nuo bankroto.

Amerikiečiai labai daug vilčių sieja su naujai išrinktu prezidentu Baraku Obama, kuris žada kurti daugiau valdiškų darbo vietų bei taip įdarbinti žmones, kuriami kiti krizės įveikimo planai.

Ketvirtus metus Airijoje dirbantis Marius pasakojo, kad įsitvirtinusiam ir turinčiam darbo – baimės nėra. Nors kai kurie tautiečiai neteko darbo arba jo sumažėjo, tai automatiškai atsiliepė atlyginimui. Tačiau net tokiu atveju taupyti netenka.

Turintiems būsto paskolų Airijoje mažinamos palūkanos, o štai Lietuvoje jos, atvirkščiai, vis didinamos.

Leonidas Donskis, filosofas

Pagarba žmogui politikoje tapo deficitu. Deja, tai akivaizdu. Nors prirėmus prie sienos bet kuris politikas deklaruos meilę tėvynei ar tautai. Demokratinėje valstybėje visuomenė kontroliuoja valstybės valdymą. Lietuvoje šia prasme labai silpna demokratinė sistema, savivalda atsidūrusi nuliniame lygmenyje. Visiškai silpna pilietinė visuomenė. Šito neskatina ir mūsų politikai. Nėra pagarbos žmogui. Gyvenančiam Vakaruose tai krenta į akis. Dabartinės politinės jėgos, nors joms simpatizuoju labiau nei jų pirmtakams, nusikalsta nepakankama pagarba žmogaus teisėms.

Ar įmanomas teigiamas pokytis? Reikia patiems stengtis, nes stebuklingai niekas nepasikeis. Turi stiprėti visuomenės lyderių, žurnalistų spaudimas politikams. Žmonės turi netylėti. Šiokį tokį mano optimizmą palaiko Europos Sąjunga. Nesame izoliuota šalis. Turime į ką lygiuotis. Nepagarba žmogui Rytų Europos šalyse ryškiai skiriasi nuo Vakarų.

Emigracija – privatus ir intymus dalykas. Gal verta realiai žiūrėti į situaciją? Pasaulis nėra rojus, kuris prasideda vos išvažiavus iš Lietuvos. Išvažiuoti ar likti? Tai žmogaus pasirinkimas. Jei Lietuvoje patiriama skriauda, negaliu demagogiškai įrodinėti apie būtinybę likti. Yra du būdai: arba pasitraukti iš žeidžiančios aplinkos, arba rasti savyje jėgų tą aplinką keisti. Noriu tikėti, kad Lietuvos jaunimas ras jėgų pakovoti už ateities Lietuvą, o ne tik kelti sparnus. Patikėkite, stebuklų nėra. Pats daug metų gyvenau užsienyje. Tai tik laikinai išsprendžia problemą. Kur kas geriau keliauti, laikinai pagyventi užsienyje, ypač mokantis. Mėginimas patobulinti gyvenimą savo šalyje – vienas kilniausių uždavinių.

Eugenijus Gentvilas, europarlamentaras

Lietuvos įvykiai atrodo blogai, kol verdame savo sultyse. Nemanykite, kad kitose šalyse – sviestas ir medus. Per pastaruosius trejus metus pirmalaikiai parlamento rinkimai įvyko Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Akivaizdu, kad ir šiose šalyse vyksta skandalai, privedę prie parlamento griūties. Bet mūsų žmonės šito nežino, tad Lietuvoje atrodo baisiau nei kokioje Bungulungoje.

Belgija vos nepražuvo kaip valstybė. Buvo iškeltas klausimas dėl tolesnio jos egzistavimo. Pasisakantys už valstybės išlikimą gyventojai languose kėlė vėliavas, o flamandai vietoj Belgijos Karalystės siekė įkurti Flandriją. Skandalai, riaušės, vyriausybės griūtys vyksta ir tame pačiame Briuselyje. Belgijos vyriausybę sukrėtė pedofilijos skandalas. Buvo žudomi ir slepiami vaikų kūnai.

Nenoriu sakyti, kad Lietuvoje viskas gerai, ypač dėl ekonominių dalykų. Vokietija priėmė antrąjį lengvatų paketą: mažina mokesčius, skatina pirkti lengvuosius automobilius. Lietuvoje situacija sunkinama arba dėl išeities nebuvimo, arba Vyriausybė klysta. Krizė ne visur vienoda. Vienur labiau nukenčia pramonė, kitur paslaugos. Vienodų receptų nėra.