E. Bičkauskas apie Z. Šličytės bylą: proto reikia turėti

Buvusios Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatės, teisininkės Zitos Šličytės kalba Seime Kovo 11-osios proga sukėlė tikrai nemenką erzelį, ir aistros dėl jos nerimsta iki šiol. Dalis parlamentarų jai kalbant paliko salę, kiti piktinosi iš Seimo tribūnos šventinę dieną esą skleista neapykanta. O praėjus trims mėnesiams dėl šio pasisakymo pradėtas dar ir ikiteisminis tyrimas.

Nusprendė pradėti tyrimą

Teisėsauga buvo atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kovo 11-osios akto signatarų klubo deleguotos Z.Šličytės kalbos, kuri nuskambėjo iš Seimo tribūnos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.

Vis dėlto teismas įpareigojo ikiteisminį tyrimą pradėti. Šią žinią pranešė prokuratūra.

Ikiteisminis tyrimas dėl Z.Šličytės pasisakymo iškilmingame Kovo 11-osios minėjime Seime pradėtas įtariant, kad "ji galėjo siekti diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos bei viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą bei išsakė tikrovės neatitinkančią informaciją apie homoseksualius asmenis".

Prokuratūra informavo, jog tyrimas pradėtas vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apylinkės prokuratūros bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pasak prokuratūros, tyrimu bus siekiama įsitikinti, ar Z.Šličytė, pasisakydama iškilmingame minėjime, išreiškė savo nuomonę bei pasinaudojo saviraiškos laisve ar priešingai – siekė suvaržyti žmonių grupės, jai priklausančio asmens teises ir laisves, tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti homoseksualių žmonių grupę, siekiama nustatyti tokių veiksmų pavojingumo pobūdį.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities policijos pareigūnai, jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Kalba sudrebino visuomenę

Kovo 11-osios signatarų klubo įgaliota sakyti proginę kalbą Seime Z.Šličytė siūlė parlamentarams Stambulo konvencijos ratifikavimą išbraukti iš savo darbotvarkės.

Ji pabrėžė šios konvencijos pavojingumą, nes dokumentas "orientuoja mūsų valstybę pakeisti biologinės lyties sampratą keistu prasimanymu – socialine lytimi".

"Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir, be abejo, turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui", – Seime Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga kalbėjo buvusi politikė ir advokatė.

Ji taip pat ragino Seimą greičiau priimti konstitucinius įstatymus, pirmiausia – Referendumo įstatymą.

"Kviečiu Seimo narius artimiausiu metu ne tik priimti konstitucinį Referendumo įstatymą, bet ir pateikti tautai referendume balsuoti už arba prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimą. Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės", – Seime kalbėjo Z.Šličytė.

Tęsinys: Kovo 11-osios proga iš Seimo tribūnos nuskambėjusi Z.Šličytės kalba toliau kaitina aistras – dėl buvusios Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatės pasisakymo pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. Skaraičio / BNS nuotr.

Buvusiai Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatei tada dar nebaigus savo 13 minučių kalbos dalis parlamentarų paliko Seimo salę.

O viešojoje erdvėje netrukus imta kalbėti apie šventinę dieną iš parlamento tribūnos neva skleistą neapykantą.

Nei žurnalistams, nei prokurorams tuo klausimu jokių paaiškinimų neteiksiu, nes turiu tokią teisę.

Teisėkūra labai šlubuoja

Po kai kurių parlamentarų pasipiktinimo sulaukusios kalbos, prelegentei dar esant Seimo rūmuose, pasipylė skambučiai ir žinutės, kurios buvo ir grasinančios, ir palaikančio pobūdžio.

Vienas asmuo nežinomu numeriu, pasak Z.Šličytės, per naktį jai skambino 38 kartus.

Paklausus, ar išties buvo vieta ir laikas tokiai kalbai, moteris pabrėžė, kad visi tie, kurie neturi ko prikišti jos kalbos turiniui, griebiasi argumento, kad ne vieta ir ne laikas.

"Jau 32 metai mūsų Nepriklausomybei, todėl dabar apie tai kalbėti yra laikas. Jeigu lietuviai nori, kad aš, išėjusi į tribūną, sakyčiau: "Ačiū partijai, tėvynei už taloną patalynei, ačiū Ingridai Šimonytei, kad už trečią skiepą davė 100 eurų", tai tada turėjo būti kitas oratorius, ne aš. Kadangi esu kitokių pažiūrų, tai esu visai izoliuota. Nenorėčiau įvardyti, bet du teisės mokslų daktarai man pasakė, kad mano kalba buvo tobula", – dar kovo mėnesį dienraščiui kalbėjo Z.Šličytė.

Teisininkė tada pabrėžė, kad teisėkūra Lietuvoje labai šlubuoja, nes per pastarąjį dešimtmetį Seimas iš konstitucinių įstatymų sugebėjo priimti tik vienintelį iš dešimties.

Su prokurorais nekalbės

Buvusi Aukščiausiosios Tarybos deputatė teigė apie tai ir kalbėjusi Kovo 11-osios proga.

"O kad visas dėmesys nupuolė į Partnerystės įstatymą, tai čia kalti tie, kurie nori kelti skandalus. Du trečdaliai mano kalbos buvo apie korupciją, apie konstitucinius įstatymus, apie Valstybinės kalbos įstatymą, bet kai kam labai saldu kiršinti žmones. Aš jokios neapykantos kalbos nepasakiau. Kalbėdama apie Partnerystės įstatymą pasakiau, kad yra ir kitų teisinių priemonių apginti kartu gyvenančių homoseksualių asmenų interesus ir teises. Tai kokia čia neapykanta? Aš turiu teisę tuo klausimu pasisakyti kaip Lietuvos pilietė. Ar Kovo 11-oji tinkama data tokiai kalbai? Taip, tinkama", – iškart po iškilmingo Seimo posėdžio dienraščiui teigė moteris.

Z.Šličytė tikino prieš nieką nenusikaltusi, o tik išreiškusi savo politinę poziciją, dėl to jai pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šiuo metu moteris nelinkusi teisintis prieš visuomenę, maža to, ji nenusiteikusi kalbėtis net su prokurorais.

"Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą aš turiu teisę tylėti ir aš tylėsiu. Gyvenu provincijoje, jokių parodymų neduosiu, atvažiuokite, pasirašysiu, kad atsisakau kalbėti. Nei žurnalistams, nei prokurorams tuo klausimu jokių paaiškinimų neteiksiu, nes turiu tokią teisę. Galiausiai esu privatus asmuo. Manau, kad viskas ir be komentarų aišku, kas čia vyksta", – vakar nedaugžodžiavo Z.Šličytė.

"Proto reikia turėti"

Kovo 11-osios akto signataras Vincas Ramutis Gudaitis, paklaustas, ką mano apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Z.Šličytei, nenorėjo teikti politinių šio reikalo vertinimų, bet pabrėžė, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę reikšti savo nuomonę.

"Saviraiškos laisvė, žodžio laisvė yra įtvirtinta Konstitucijoje, mūsų įstatymuose. Ir jeigu Aukščiausiosios Tarybos deputatė Z.Šličytė pareiškė savo asmeninį požiūrį į kai kurias mūsų valstybės gyvenimo problemas, tokią teisę ji turi ir tą ji padarė. Ir niekas negali drausti žmogui išsakyti savo nuomonės", – pabrėžė V.R.Gudaitis.

Kitas Nepriklausomybės Akto signataras, advokatas Egidijus Bičkauskas, pasiteiravus, kas šitoje byloje turėtų būti pripažintas nukentėjusiuoju, nesusilaikė nepajuokavęs.

"Na, kiekvienas mūsų turbūt čia nukentėjo dėl tos kalbos. Žinoma, juokauju. Bet jei valstybės vardu pradedamas tyrimas, vadinasi, nukentėjote ir jūs, ir aš. Šita situacija net neabsurdiška, o šokiruojanti. Nepamenu nė vieno atvejo nuo mūsų nepriklausomybės atkūrimo, kuriame aktyviai dalyvavo ir ponia Z.Šličytė, kad kam nors už pasisakymą iš Seimo tribūnos būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Proto reikia turėti tiems, kurie daro tokius dalykus", – kalbėjo E.Bičkauskas.

Baigties prognozuoti nesiryžta

Čia pat E.Bičkauskas patikino, kad galbūt ne su visomis Z.Šličytės išsakytomis mintimis sutinka, bet reakcija į tai turėjo būti adekvati.

Nuostaba: Kovo 11-osios akto signataras E.Bičkauskas tikina, jog nepriklausomos Lietuvos istorijoje nėra buvę, kad už pasisakymą iš Seimo tribūnos kam nors būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. J. Kalinsko / BNS nuotr.

"Situacija šokiruojanti ir prie gero nevedanti. Juk žodžio laisvė – vienas tų postulatų, už kurį kovojau Sąjūdyje ir visus tuos metus po to. Labai tikiuosi, kad kas nors iš mūsų teisėsaugos vadų atsitokės, aišku, jie bandys teisintis, kad į bet kokį pareiškimą reikia reaguoti ir atlikti kvalifikuotą tyrimą, bet šitą galima padaryti ir be ikiteisminio tyrimo pradėjimo, apie kurį šiuo metu visi tiek trimituoja", – įsitikinęs E.Bičkauskas.

Signataras pabrėžė, kad Z.Šličytei niekada nebuvo artimas draugas, netgi atvirkščiai.

Esą neretai E.Bičkauskas su ja susikirsdavo, tačiau šiuo atveju moteris turėjo teisę į savo nuomonę.

"Ir dar, kai įsivaizduoju, kai koks nors jaunas pareigūnas, prisėdęs prie savo kabinetinio stalo, ima vertinti Z.Šličytės išsakytas mintis, apninka abejonės. Duok Dieve jam proto, supratimo ir patirties, kurios, kad ir koks jis būtų talentingas ir gabus, šiuo atveju vargiai pakaks. Kokia šios bylos perspektyva? Sveikas protas diktuoja, kad ikiteisminis tyrimas turėtų būti nutrauktas. Bet savo teisinėje praktikoje mačiau tiek absurdų, tad, kaip dabar viskas baigsis, garantuoti negalėčiau", – kalbėjo E.Bičkauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Info

Info portretas
Švabo pakalikai seime ir moteriausybėje bando atkeršyti Šličytei ir tuo pačiu įbauginti kitus, kurie norėtų pasisakyti ta tema.

Budelis

Budelis portretas
Seimo ir savivaldybiu rezervistai nebijo Dievo… Kremlius ir pinigai jiems auksciau uz viska… O teks degti pragaro ugnyje, teks…

Siulau

Siulau portretas
L raide braukti raudona juosta išreiškiant ru dujų šunų šalinimą is politikos gyvenimo is visur
VISI KOMENTARAI 150
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių