Drabužių kūrėja alergiška juodai spalvai

Pradedanti verslininkė ir daugiavaikė mama Lina Zaveckienė prisipažįsta neretai sulaukianti klausimo – ir kaip tu viską suspėji? "Pagrindinės mano pareigos – trijų sūnų mama, o tik po to – drabužių kūrėja", – šypteli klaipėdietė. Dabartinę savo veiklą išsipildžiusia svajone vadinanti moteris neneigia, jog be stipraus užnugario, kurį turi šeimoje, vargu ar šiandien galėtų džiaugtis visiška gyvenimo pilnatve.

Demonstruos žinomos moterys

Kitą savaitę uostamiestyje bus surengtas pirmas oficialus Linos kolekcijos pristatymas.

Klaipėdietės sukurtus modelius demonstruos ne tik nuolatinės jos klientės, bet ir baleto šokėja Inga Briazkalovaitė, atlikėjos Aistė Pilvelytė, Nijolė Pareigytė, renginių vedėja Daiva Tamošiūnaitė bei kitos žinomos šalies moterys, kai kurios – ir su savo atžalomis. Linos drabužius seniai pamėgo ir aktorė Eglė Jackaitė, kuri taps šio renginio vedėja.
Pašnekovė prisipažino, jog kiek keista ir nejauku taip drąsiai išeiti į viešumą, nes iki šiol apie jos darbus žinia ėjo iš lūpų į lūpas.

Linos kuriami drabužiai tikrai nelieka nepastebėti minioje. Ryškios spalvos, originalios faktūros, provokuojantys modeliai – pašnekovė šypteli, jog šie rūbai įtiks ne bet kam.
"Jei moteris yra klasikos mėgėja, ji turbūt nė nepažiūrės į mano drabužius. Tai visiškai kitoks stilius, – neneigė pašnekovė. – Orientuojuosi labiau į kasdienius, laisvalaikio drabužius, nors kuriu ir proginius. Mano prioritetai – patogumas, praktiškumas ir išskirtinumas."

Pašnekovė taip pat prisipažino, jog daugelio mėgstama juoda spalva jai kelia alergiją. Anot moters, jei nebūtų tokios paklausos, jos kolekcijoje neatsirastų nė vieno juodo rūbo.
"Mano spintoje nėra nė vienos juodos suknelės. Ir kai moterys savo dejų metų vaikučiui nori užsakyti juodų drabužėlių komplektą, bandau atkalbėti, kaip tik įmanoma. Norisi, kad mažyliai atrodytų linksmai ir žaismingai", – kalbėjo Lina.

Kaip kareiviai nesirengia

Išvaizdi ryški moteris jau priprato prie ją gatvėje nulydinčių žvilgsnių. Ypač daug dėmesio kūrėja sulaukia išsiruošusi į pasivaikščiojimus su savo šeima.

"Nesakau, kad su vaikais esu apsirengusi vienodai kaip kareiviai, bet mūsų drabužiai tarpusavyje dera panašiomis detalėmis. Neretai sulaukiame puikių įvertinimų ir klausimų, kur pirkome šiuos drabužius. Ir pati niekada nebijau pasakyti komplimentą stilingai atrodančiai moteriai, net jei jos nepažįstu", – atviravo klaipėdietė.

Noras rengtis kitaip, o ne taip, kaip visi Liną lydi nuo paauglystės.

"Būdavo, bet kokį pirktinį rūbelį vis tiek persidarydavau pagal save – nunešdavau pas siuvėją, kad pridėtų kokių nors detalių. Visada norėjosi išskirtinumo, todėl visiškai nebijau dėmesio, kai einant gatve į mane atsisuka žmonės. Kadangi šia prasme mano vyras gana konservatyvus ir iš esmės yra labiau klasikos gerbėjas, anksčiau net prašydavo, kad kokiam vakarui, renginiui apsirengčiau "nematomai". Dabar jau, matyt, priprato, o gal ir aš šiek tiek pakeičiau jo stilių", – šypsojosi moteris.

Visagalis feisbukas

Anot Linos, būtent motinystė ją subrandino tam, kad savo svajonę galėtų paversti realybe.

"Nebuvo rašytas joks verslo planas. Kol auginau antrą vaikelį, sau susimodeliavau nemažai rūbų, kuriuos pasiuvo siuvėja. Jie taip patiko mano draugei, kad ji pasiūlė nufotografuoti ir parodyti kitiems. Kai šią kolekciją įdėjome į feisbuką, sulaukėme labai daug palankių įvertinimų. Taip viskas pamažu ir prasidėjo", – pasakojo trijų atžalų mama.

Maždaug prieš pusantrų metų prekės ženklą "LiZa" Svajos" įsteigusios klaipėdietės pirmosiomis klientėmis tapo į Didžiąją Britaniją emigravusios lietuvės.

Šiandien Linos pirkėjų kontingentas – ne tik užsienyje, bet ir įvairiuose Lietuvos miestuose gyvenančios moterys, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki maždaug 60-ies. Nemažai klaipėdietės sukurtų rūbų skirta vaikams.

Siuvimo cechą įsteigusi veikli moteris sukūrė darbo vietą ne tik sau, bet ir subūrė komandą, kurioje, be jos pačios, šiandien darbuojasi dar 11 žmonių.

"Įrengti siuvimo cechą, išlaikyti žmones, nuomoti patalpas, pirkti medžiagas reikalauja nemažai investicijų. Jei vyras neturėtų verslo, vargu ar būčiau galėjusi sau tai leisti. Žinoma, galima imti paskolą, bet tai yra didelė rizika. Labai džiaugiuosi, kad vyras palaiko mane ne tik morališkai, bet ir padeda tvarkyti visus biurokratinius reikalus", – pripažino pašnekovė.

Dizainere savęs nevadina

Tai, kuo šiandien užsiima, anot Linos, ji net nepavadintų darbu. Juo labiau kad klaipėdietė yra baigusi taikomosios matematikos studijas.

"Tai yra mano svajonės išsipildymas, savirealizacija, hobis. Kuriu ir esu laiminga, – šypteli save ne dizainere, o drabužių kūrėja vadinanti moteris. – Dabar Lietuvoje pilna vadinamųjų dizainerių, man tai atrodo nerimta. Aš drabužių dizaineriais laikau tokius žmones kaip Juozas Statkevičius."

Pašnekovė atvira – šiandien ji jau gali užsidirbti tiek, kiek savo ankstesnėje darbovietėje, tačiau tai nėra tokie pinigai, kurie leistų tenkinti visus poreikius. Kita vertus, kaip pripažino Lina, dažnai jos sprendimai prasilenkia su verslo logika.

"Pavyzdžiui, sulaukiu gausybės prašymų nukopijuoti vieno ar kito žinomo dizainerio darbą. Motyvas – ten brangu, o pas tave pigiau. Griežtai to nedarau, nors žinau kūrėjų, kurie tokių dalykų nesibaido. Žinoma, vertinant pagal piniginę išraišką, man būtų labai naudinga turėti daugiau užsakymų, be to, nukopijuoti gerokai lengviau, nei sugalvoti kažką savo, nereikia vargti. Be to, jei matau, kad klientei mano rūbas patinka, bet, mano akimis, netinka, visada bandau įkalbėti dar ką nors pasimatuoti. Nenoriu moters išleisti į gatvę, jei, mano akiai, ji atrodo negražiai. Ko gero, galėčiau pasakyti, kad dirbu iš idėjos. Galbūt jei neturėčiau vaikams už ką valgyti nupirkti, elgčiausi kitaip", – šypsojosi Lina.

Kurti berniukams – iššūkis

Ne visai verslininkiškas siekis sukurti kuo ilgiau tarnaujantį gaminį kūrėją skatina ir itin atsakingai rinktis audinius. Juos klaipėdietė perka tiesiai iš Lietuvos ir Latvijos fabrikų.
"Kai tik pradėjau kurti drabužius, visus audinius įsigydavau Klaipėdoje. Šiandien čia nebeperku nieko, nes, aplyginti su kitais tiekėjais, kainos kosminės, o pasirinkimas – labai skurdus", – patyrė drabužių kūrėja.

Lina pagiriamųjų žodžių negaili latvių gaminamam trikotažui, o vaikiškiems drabužėliams pamėgo ekologiško bambuko pluošto audinius.

"Manęs neretai klausia, kodėl tiek mažai drabužėlių kuriu mergaitėms. Betgi aš turiu garantuoti už savo gaminius, patikrinti, ar jie yra patvarūs, ar gerai skalbiasi. Aš ir mano vaikai esame gyvi modeliai, kurie išdemonstruojame visas naujienas, išbandome, kaip tie audiniai nešiojasi", – pasakojo Lina, pripažinusi, kad dėl šios priežasties jos kolekcijoje yra ir palyginti nedaug didesnių dydžių modelių.

Ar ne paradoksalu, kad tarp visų trijų drabužių kūrėjos atžalų – vien berniukai? Lina pripažino, jog fantazijos galimybės kurti mergaitėms išties platesnės. Kita vertus, anot pašnekovės, mergaitėms skirtų rūbelių pasiūla didesnė, o stilingai, įdomiai aprengti berniukus neretai tampa iššūkiu.

"Šiandien, kai turiu tris sūnus ir rūbų kūrimu užsiimu pati, žinau, kad ir berniukus galima ne prasčiau papuošti. Bet, žinoma, svajonė susilaukti mergaitės neišblėso", – šypsojosi pašnekovė.