Diskusijos dėl Mažosios Lietuvos herbo netyla: briedis vilniečiams vis netinka

Aistros dėl briedžio atvaizdo kuriamame Mažosios Lietuvos herbe tęsiasi apie penkerius metus, tačiau jų pabaigos dar nematyti. Sostinėje dirbančių Heraldikos komisijos specialistų užsispyrimas kol kas nesuprantamas ir nepalaužiamas. Regiono savivaldybių atstovų bei istorikų argumentų jie negirdi.

Pasirinko seną simbolį

Dar 2014 m. Etninės kultūros globos taryba prie Seimo atkreipė dėmesį, kad vienintelis Mažosios Lietuvos etnografinis regionas neturi savo patvirtintos simbolikos.

Klaipėdos universiteto istorijos mokslų daktaras Arūnas Baublys ir dailininkė Jūratė Bizauskienė sukūrė herbą, kuriame pavaizduotas geltonas briedis mėlyname fone.

Šį skydą įrėmina skydininkai – riteris ir moteris kuršiškais drabužiais. Žemiau skydo vingiuoja juosta su lotynišku užrašu: "Salus publica suprema lex" (Žmonių gėris – aukščiausias įstatymas).

Briedį herbo kūrėjai pasirinko neatsitiktinai, jie rėmėsi dokumentais, pasak kurių prieškariu, kaip ir dabar, briedžių Rytų Prūsijoje buvo labai daug.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad dar XVII a. briedžius minėjo Klaipėdos krašto istorikas Matas Pretorijus. Šis miško gyvūnas buvo pavaizduotas ir senajame prūsų herbe.

Įžvelgė nuorodų

Heraldikos komisija atmetė šį herbą kaip netinkamą, įžvelgusi jame aliuzijų į kai kurių nacistinės Vokietijos kariuomenės padalinių simbolį.

Jie mums siūlo visokių keistų dalykų, pavyzdžiui, knygą.

1938 m. Ernsto Noimano organizuoti apsaugos būriai savo uniformų antsiuvuose vaizdavo briedžio ragus.

1939 m., kai Klaipėdos kraštas buvo atplėštas nuo Lietuvos, šie būriai buvo pervesti į nacių kariuomenės būrius ir, gavę naują uniformą, joje išlaikė briedžio ragus.

Jokiose kitose nacių struktūrose šie simboliai nebuvo naudojami.

Herbo projektas ne kartą buvo koreguojamas ir tobulinamas.

Gavo neigiamą atsaką

Šilutės rajono Kultūros skyriaus vedėja, Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupės koordinatorė Vilma Griškevičienė patikino, kad herbo istorijoje iki šiol – nieko naujo. Pusmetį darbo grupė nesirinko, sutrukdė pandemija.

Liepą grupė gavo atsakymą iš Heraldikos komisijos, kad ji vėl nepritarė visam kraštui atstovaujančios grupės pasirinktam simboliui.

"Jie mums siūlo visokių keistų dalykų, pavyzdžiui, knygą. Mūsų herbas toks, kokio nori regiono bendruomenė. Briedžio atvaizdas herbe išdiskutuotas, jį pagrindė ir mokslininkai. Vienas darbas yra Klaipėdos universiteto istorijos mokslų daktaro A. Baublio apie istorinį herbą, kitame istorijos mokslų daktarė Silva Pocytė pagrindžia briedžio atvaizdo naudojimą. Turbūt nė vienas regionas taip nesiremia istoriniais dalykais, kiek mes. Manau, yra didelis nenoras atkreipti dėmesį, kad mes turime ir išeiviją, jų nuomonę. Šioje situacijoje yra visokių įdomių niuansų", – atviravo V. Griškevičienė.

Nepakvietė į aptarimą

Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupės nariai įsitikinę, kad Heraldikos komisija gali patarti dėl dailininko, dėl vizualiosios projekto dalies.

Bet simbolikos pasirinkimas, V. Griškevičienės nuomone, turėtų būti paliktas regiono bendruomenei, nes ji naudos šią simboliką.

"Atsakymus iš Vilniaus gauname labai lakoniškus, juose teigiama, kad dauguma yra prieš mūsų projektą", – neslėpė darbo grupės koordinatorė.

Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupės nariai ar jos atstovai vasarą nebuvo pakviesti į Heraldikos komisijos posėdį, negalėjo jame dalyvauti net nuotoliniu būdu, nors tokia galimybė regiono atstovams turėjo būti suteikta. Dėl to regiono žmonės jaučia didelį nusivylimą.

Šią savaitę susitikę darbo grupės nariai svarstė, ką daryti, bet iki galo dėl tolesnių veiksmų neapsisprendė.

Iškart po pirmojo Seimo rinkimų turo planuojama organizuoti didesnį susitikimą ir pakviesti Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos  tarybos narius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

o dėl herbo

o dėl herbo portretas
Briedis tai neutralu, bet kaip manote, žmonės, ar seniesiems šio krašto gyventojams - prūsams ir kuršiams patiktų, kad jų žemių herbą laiko jų ir jų vaikų šarvuotas žudikas - vokietis kryžiuotis?

Vilnietis

Vilnietis portretas
Aš vilnietis, man tinka.

Nezabitauskui

Nezabitauskui portretas
Viskas gerai, tik mažas, bet svarbus pataisymas - Prancūzija kraštą ne "valdė", o administravo (tai ne tas pats) net ne kaip valstybė, o kaip viena Antantės sudėtinių salių, aišku, be jokių nuosavybės į šią teritoriją teisių.
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių