Diskusija uostamiestyje įplieskė aistras

Klaipėdoje vykusi diskusija, kurioje turėjo būti kalbama apie aktualius dalykus, virto dviem tiesos sakymo valandomis. Be užuolankų, aštriai rėžė ne tik klausytojai, bet ir svečiai. Tapo akivaizdu, kad tame pačiame mieste gyvenantys žmonės ne tik laikosi skirtingų politinių pažiūrų, bet ir nesusikalba.

Analizavo laidas

Klaipėdos universiteto ir savivaldybės surengtoje diskusijoje "Kaip nepasiklysti melo lauke? Informaciniai ginklai prieš 30 metų ir šiandien" dalyvavo garsus Rusijos žurnalistas, 11-tus metus gyvenantis Ukrainoje Jevgenijus Kiseliovas, dokumentinio filmo "Manipuliacijų čempionas: tyrimo tyrimas" autorius Artūras Jevdokimovas, Sausio 13-osios Vilniuje įvykių liudininkė iš Tomsko (Rusija), mokytoja Tatjana Frolova bei politologas, informacinių karų specialistas Nerijus Maliukevičus.

Renginį vedė žinomas žurnalistas, buvęs LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.

Pilnutėlė žiūrovų salė turėjo galimybę pamatyti ištrauką iš A.Jevdokimovo filmo, kuriame be užuolankų rodoma, kaip Rusijos televizijoje NTV manipuliuojama žmonių sąmone, siekiant sukompromituoti judėjimą "Golos" ("balsas").

"Golos" – tai grupė žmonių, siekiančių laisvų ir sąžiningų rinkimų.

Filmas atskleidžia, kaip manipuliuojama žiūrovų sąmone, siekiant suformuoti neigiamą požiūrį į šios grupės dalyvius.

Autorius jau pirmojoje matytoje laidoje pastebėjo kas 20 sekundžių vykdomus išpuolius prieš pasirinktą auką. Filme išnagrinėta tik dalis manipuliacijų.

"Jeigu visos laidos metu kas 20 sekundžių vaizdais, garsais ir garsu žmogui brukama tam tikra mintis, žiūrovas nespėja logiškai įsisąmoninti, kas yra tiesa. Čia nėra vietos logikai, paaiškinimams, reakcijai. Žiūrovai gali pasiduoti šiam negatyvo srautui, jie apsvaiginami taip, kad sunku pasakyti, kas po to lieka jų galvoje", – kalbėjo filmo autorius.

J.Kiseliovas pastebėjo, kad tokie žmones klaidinantys siužetai yra anoniminiai, jų autoriai neskelbiami, jų kūrimas – specialios redakcijos darbas.

Būtent šio skyriaus žurnalistai 2001 m. tapo streiklaužiais, kai Rusijos valdžia ėmėsi atplėšti televizijos kanalo valdymą iš teisėtų vadovų ir paversti šią televiziją "Gazpromo" padaliniu.

Būtent minėto skyriaus darbuotojai stojo dirbti vietoje streikuojančių NTV žurnalistų.

N.Maliukevičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vyksta ne tik ir ne tiek informacinis karas, kiek karas prieš informaciją, žurnalistiką, faktus.

Tai yra psichologinės atakos.

Politinės laidos sargdina

T.Frolova tikino, kad Tomske dauguma žmonių televizija netiki, nes didžioji žmonių dalis tiesiog jos nežiūri.

Tie, kas rimtai domisi politinėmis laidomis, nuo patiriamos įtampos tiesiog suserga, nes dažniausiai laidų dalyviai tiesiog rėkia visi vienu metu.

Lietuviai yra labai dvasinga tauta, kuri nusprendė pati spręsti savo likimą.

"Pati esu žurnalistė, bet pastaruoju metu televizijos nežiūriu. Visada jaučiau, kad mano misija sužinoti ir pasakyti tiesą. Būtent todėl 1991 m. sausį atvažiavau į Vilnių. Sunkiausiais metais buvau ir Čečėnijoje, – pasakojo T.Frolova. – Tada supratau, kad lietuviai yra labai dvasinga tauta, kuri nusprendė pati spręsti savo likimą. Mačiau minias dainuojančių žmonių."

Kai Tomske atvėrė duris lietuvių kultūros centras, laikraštyje pasirodė straipsnis, kuriame kalbėta, kad laikas baigti su lietuviais. Mokytoja prisiminė tada apskaičiavusi, kada gi visa tai prasidės.

Paskutinę 1991 m. gruodžio dieną ji išėjo iš darbo mokykloje ir atskrido į Vilnių. Sausio 8 d. Lietuvos Seime buvo vienintelė svetimšalė ir viską matė iš vidaus.

Todėl, kai vėliau prasidėjo melas apie Sausio įvykius, ji jautė savo misiją sakyti tiesą.

Pavadinimas daro gėdą

Prisimindamas 1991 m. J.Kiseliovas pasakojo, kad būtent tuo metu Rusijoje progresyvios ir be galo populiarios laidos buvo pamažu naikinamos, ėmė siautėti cenzūra. Jis pats išėjo iš centrinės televizijos ir pradėjo dirbti progresyvioje besikuriančioje Borisą Jelciną remiančioje televizijoje.

Tuo metu labai daug triukšmo sukėlė žurnalistės Tatjanos Mitkovos demaršas. Jos laida išeidavo prieš pat vidurnaktį, bet buvo labai žiūrima.

Žurnalistė atsisakė skaityti melo pilną oficialų TASS'o pranešimą apie kruvinuosius įvykius Vilniuje ir pasakė, kad šį pranešimą perskaitys diktorius.

Kažką panašaus kitą dieną padarė Klaipėdos svečio bendrapavardis Dmitrijus Kiseliovas. Abu buvo priversti iš darbo išeiti savo noru.

Jiems už tai Lietuvos valdžia įteikė apdovanojimus.

Po kurio laiko abu šie žmonės kaip didvyriai grįžo į Pirmąjį televizijos kanalą.

Kai D.Kiseliovas tapo pagrindiniu Maskvos televizijos propagandininku, Dalia Grybauskaitė pasirašė įsaką, atšaukiantį apdovanojimą šiam žmogui.

T.Mitkova pati atidavė apdovanojimą protestuodama prieš tokį Lietuvos valdžios sprendimą.

J.Kiseliovas yra buvęs minėtosios NTV generalinis direktorius.

"Tai matyti man apmaudu ir liūdna. Paskutiniame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje tai buvo progresyviausia televizija, kuri kūrė laidų kokybės kartelę, į kurią lygiavosi ir siekė prilygti visos kitos Rusijos televizijos kompanijos, mes kūrėme žurnalistų darbo kokybės standartus. Dabar iš visų tų pasiekimų liko tik trys pavadinimo raidės, kurios dabar yra tokios nepadorios, kad gali būti rašomos ant tvoros. Dabar NTV nedirba beveik nė vienas iš mūsų senosios komandos", – savo nuostatos neslėpė J.Kiseliovas.

Ėmėsi liaupsinti rinkimus

Po tokios atviros J.Kiseliovo kalbos Rusijos Federacijos generalinis konsulas Aleksandras Gračiovas, reziduojantis Klaipėdoje, paprašė mikrofono. Prisistatęs jis paklausė: "Ką jūs čia veikiate? Man nesuprantama."

Po šių žodžių salėje pasigirdo plojimai, bet pro juos prasiveržė ir klausimas: "O ką jūs čia veikiate?"

Konsulas pasakojo pats vadovavęs Rusijos prezidento rinkimuose ir aiškino, kad N.Maliukevičus ir A.Jevdokimovas galėjo ateiti ir fiksuoti visa tai atvirai, tai esą būtų buvę atvira ir sąžininga. Jis išreiškė įtarimą, kad atvykusieji į diskusiją svečiai siekia paveikti publiką.

Konsulas teigė, kad 86 proc. balsavusiųjų Klaipėdoje prezidentu rinko V.Putiną. Šiauliuose šis procentas buvęs dar didesnis – 92,3 proc.

A.Gračiovas kažkodėl tikino, kad į pastaruosius rinkimus atėjo 115 proc. rinkėjų.

"Tai jums sakau todėl, kad suprastumėte – čia sėdi tie, kurių tėvai ir seneliai išlaisvino miestą, po karo jį atstatė", – aiškino A.Gračiovas.

Šie žodžiai daugeliui sukėlė juoką. Tuo pat metu konsulas politologui patarė koncentruotis į artėjančius prezidento rinkimus Ukrainoje, teigdamas, kad daugiau nei trims milijonams šios šalies piliečių Rusijoje nebus suteikta teisė balsuoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

..skydininkas-profesionalas

..skydininkas-profesionalas portretas
pagaliau pradėjo dirbti o ne lakti

Senas Komunistas

Senas Komunistas portretas
AMB-alo draugas iš skydinės perėjo į liberalų pusę

Jo.

Jo. portretas
Rinksim Titovą.:D)
VISI KOMENTARAI 28
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Skelbiama Klaipėdos Kalėdų eglutės paieška
    Skelbiama Klaipėdos Kalėdų eglutės paieška

    Lapkričio 30-ąją, 17 val., Klaipėdoje, Teatro aikštėje, bus įžiebta Kalėdų eglė. Šių metų kalėdinių renginių organizatorius -“Klaipėdos šventės” - tęsia tradiciją: šiemet, kaip ir pastaruosius trejus m...

    2
  • Klaipėdos savivaldybei – „Auksinės krivūlės“ apdovanojimas
    Klaipėdos savivaldybei – „Auksinės krivūlės“ apdovanojimas

    Į Klaipėdą parkeliavo dar vienas „Auksinės krivūlės“ apdovanojimas. Šįsyk Klaipėda laureate tapo Energetikos ministerijos įsteigtoje nominacijoje „Už elektrinio miesto viešojo transporto skatinimą ir plėtrą“. ...

    1
  • Kaip klaipėdiečiai vertina automobilių taršos mokestį?
    Kaip klaipėdiečiai vertina automobilių taršos mokestį?

    Nuo kitų metų senų ir taršių automobilių savininkams gali tekti patuštinti pinigines. Tokias transporto priemones savo vardu registruojantieji jau turės mokėti taršos mokestį, kuris gali svyruoti nuo 40 iki 1,4 tūkst. eurų. Kaip ...

    2
  • Senieji amatai: prisilietimai prie istorijos
    Senieji amatai: prisilietimai prie istorijos

    Klaipėdos etnokultūros centro dirbtuvėse archeologė Simona Ramoškienė klaipėdietes mokė pinti senovinius šiaudinius indus, kuriuose anksčiau buvo laikomi įvairūs birūs produktai. Ši šiaudinių gaminių tradicija iki &scar...

    1
  • Manekenės žingsniavo erdviame ofise
    Manekenės žingsniavo erdviame ofise

    Klaipėdos mados savaitė baigėsi tarptautiniu madų šou – kolekcijas pristatė 11 dizainerių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. „Fashion Week Klaipėda“ šiais metais finaliniam renginiui pasirinko neįprastą, darbinę ...

  • Aiškinamasi, ar R. Masiulis galėtų vadovauti „Klaipėdos naftai“
    Aiškinamasi, ar R. Masiulis galėtų vadovauti „Klaipėdos naftai“

    Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė prašo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įvertinti, ar buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis galėtų vadovauti valstybės valdomai ...

    3
  • Kavinių savininkų laukia kontrolė
    Kavinių savininkų laukia kontrolė

    Dauguma uostamiesčio verslininkų pagal išduotuose leidimuose numatytą terminą jau turėjo nugriauti lauko terasas. Savivaldybės kontrolieriai šią savaitę tikrins, ar kavinių savininkai įvykdė šį reikalavimą. ...

    5
  • Akcija „Renkuosi gyvybę“: žvakelės degs už negimusius kūdikius
    Akcija „Renkuosi gyvybę“: žvakelės degs už negimusius kūdikius

    Vėlinių išvakarėse, spalio 30 d. 19 val. Laisvos visuomenės institutas (LVI) kviečia dalyvauti jau tradicija tapusioje akcijoje ,,Renkuosi gyvybę”. Akcijos metu Lietuvos žmonės kviečiami uždegti žvakelę už tuos kūdikius, iš ku...

    6
  • Neringoje atnaujintas elektros tiekimas
    Neringoje atnaujintas elektros tiekimas

    Neringoje rekonstruojant transformatorių pastotę pirmadienį elektros daugiau nei valandą neturėjo beveik 3 tūkst. ESO klientų. Elektros tiekimas jiems jau atnaujintas, pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...

  • Prieš Seimo rinkimus – permainos rinkimų žemėlapyje
    Prieš Seimo rinkimus – permainos rinkimų žemėlapyje

    Prieš Seimo rinkimus 2020-aisiais vėl perbraižomas rinkimų apygardų žemėlapis. Per pastaruosius ketverius metus tai jau trečias toks atvejis. To esą prireikė, nes esama demografinė situacija Lietuvoje ir vėl neatitinka teisingo demokrati&scar...

    1
Daugiau straipsnių