Didžiuojantis pasiekimais uoste pagerbti žmonės

Naujos sąlygos verslams

Simboliška, kad šalyje pasibaigus karantinui vienas didesnių renginių vyko lauke, uoste, ant vandens, kelte „Nida“.

„Plaukiant per Klaipėdos uostą norime parodyti tuos pokyčius, kurie vyko jame per 30 metų. Klaipėdos uostas yra iš esmės pasikeitęs. Į jį įneštas milžiniškas kiekis investicijų, išnaudota privataus ir valstybinio sektoriaus sinergija, uostas tapo labai išvystytas, jis turi naujausias vakarietiškas technologijas, kuriomis galima didžiuotis“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Praplaukus per uostą matyti, kad jame nemažai prišvartuota laivų, vyksta krova. Vykdomi įvairūs rekonstrukcijos darbai. Uostas gilinamas, tvarkomos krantinės.

Šiaurinėje uosto dalyje suvežta ir ant krantinių sudėti akmenys. Uoste prasidėjo pietinių ir šiaurinių įplaukos vartų rekonstrukcija.

Vieni darbai prasideda, kiti artėja prie pabaigos. Didžiuliu Klaipėdos uosto pasiekimu galima laikyti Malkų įlankos pertvarkymą. Ji išgilinta iki 14,5 metrų, rekonstruotos arba baigiamos rekonstruoti ir naujam gyliui pritaikomos beveik visos 13 Malkų įlankos krantinių.

Bendra Malkų įlankoje įgyvendintų ir šiuo metu įgyvendinamų uosto infrastruktūros projektų sutarčių vertė siekia 123 mln. eurų. Iš jų 27,6 mln. eurų finansuota ES Sanglaudos fondo lėšomis.

Kai kurios bendrovės, kaip „Vakarų laivų gamykla“, dėl to galėjo pradėti visiškai naują verslą - dideliuose dokuose priiminėti „Panamax“ laivus.

Šioje įlankoje esančioms uosto kompanijoms sudarytos palankios sąlygos priimti didelius laivus, dėl krovinių ir klientų vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitomis uosto kompanijomis.

Didžiuojasi ir tiki jūrų uostu

„Klaipėdos jūrų uostas buvo, yra ir visada išliks Lietuvos vartais į pasaulį. Neįmanoma pervertinti jo reikšmės mūsų šalies ekonomikai, saugumui, aplinkai ir gerovei. Tai yra pagrindinis šalies ir platesnio regiono transporto ir logistikos mazgas.“, - Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą perdavė Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

„Rekonstravęs Malkų įlanką Klaipėdos uostas pakilo į aukštesnį lygį. Šiuo metu esame dar labiau susikoncentravę į pietinės uosto dalies išvystymą, kas ateityje uostui suteiks dar daugiau potencialo. Tiek Lietuvos valstybė, tiek Klaipėdos miestas turi ir gali didžiuotis šiuolaikišku išvystytu uostu“, - teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Aplinkos ministras, klaipėdietis Simonas Gentvilas pastebėjo, kad, kai visa Lietuva dar kuria gerovės valstybės modelį, Klaipėdos uostas jau yra gerovės valstybės dalis, nes sukurti vakarietiški terminalai, žmonės dirbantys uoste didžiuojasi juo. Jis linkėjo jūrų uostui kuo daugiau jo specifiką suprantančių žmonių Vilniuje tam, kad sostinėje uosto atžvilgiu būtų priimami protingi sprendimai.

Klaipėdos miesto vėliava kartu su Uosto direkcijos generaliniu direktoriumi A.Lataku apsisiautęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, kad per tris dešimtmečius pasiektas sutarimas, kad uostas yra mieste, kuris supranta uostą, kuris uostą gerbia ir vertina, uostas yra mieste, kur mes visi tiek uostą, tiek miestą mylime.

„Klaipėdos uostas išgyvena aukso amžių. 50 mln. tonų metinės krovos dar ne riba. Tikiu vizija, kad uosto veikla bus dar įspūdingesnė. Uoste yra ypatingų žmonių, kurie moka judėti pirmyn. Toliau vystysime Klaipėdos uostą, ruošimės tai kitai Baltarusijai, kuri, galbūt, naudosis Baltijos perlu - Klaipėdos uostu dar labiau. Todėl tikiu gražia Klaipėdos uosto ateitimi“, - akcentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos pirmininkas Nerijus Udrėnas. 

 Pokyčius uoste daro žmonės

„Uostas keitėsi reikšmingai, o pietinė uosto dalis pastaraisiais metais pagal savo parametrus yra perkopusi į visiškai naują lygmenį. Už visų tų pokyčių, kurie svarbūs Lietuvai, kaip stipriai jūrų valstybei, stovi žmonės. Tad šiandieną norime padėkoti visiems už jūsų darbą, idėjas ir iniciatyvas, norime padėkoti už Lietuvos, kaip jūrų valstybės, garsinimą pasaulyje bei jūrinių tradicijų puoselėjimą“, - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Už Lietuvos kaip jūrinės valstybės garsinimą pasaulyje, už ilgametį ir nepriekaištingą darbą Liudviko Stulpino medaliu apdovanotas Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Jūrų kapitono Liudviko Stulpino medalis teikiamas už ypatingus nuopelnus vandens transporto sistemai ir jūrinei pramonei. Medalio steigėja – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. L. Stulpino vardo apdovanojimo medalio komplektą sukūrė ir pagamino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Medalis ir miniatiūra pagaminti iš aukso, sidabro ir juvelyrinio stiklo emalio. Šiuo medaliu jau yra apdovanota keturiolika jūrinės bendruomenės atstovų.

Jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu apdovanota Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė už reikšmingą indėlį į jūrininkų ir jūrų uosto specialistų rengimo plėtrą. Šiuo aukščiausiu Susisiekimo ministerijos Lietuvos jūrų transporto darbuotojui skiriamu apdovanojimu taip pat pagerbti Klaipėdos jūrų krovos kompanijos  „Bega“ Technikos skyriaus viršininkas Antanas Kekys, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Renginio metu Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės padėka už Lietuvos kaip jūrinės valstybės puoselėjimą įteiktas Lietuvos jūrų muziejaus direktorei Olgai Žalienei.

Taip pat įteiktos Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako padėkos.