Didžiulis ieškinys dėl buvusio uosto krovinio

Dirbo Rusijos naudai?

Nedaug kas dėl galimo puolimo ir klišių kabinimo Lietuvoje išdrįsta nurodyti, kad neleidusi gabenti per Klaipėdos uostą „Belaruskalij“ trąšų anoji valdžia padarė didžiulę klaidą.

Tai jau atsiliepė Lietuvai. Per metus netekus apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ kalio trąšų, milžiniškus nuostolius patyrė ne tik Klaipėdos uostas, bet ir Lietuvos geležinkeliai.

Gal kas nors Vilniuje anuometinėje Vyriausybėje ar Seime pradžioje ir trynė rankomis, kad pavyko pakenkti vienai svarbiausių Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukošenkos režimą palaikančių įmonių.

Kai atsitokėta po linksminimosi, paaiškėjo, kad Lietuvai atsisakius naudingo, pirmiausia „Belaruskalij“, o po to ir viso kito tranzito, iš to laimėjo Rusijos „Uralkalij“ kalio trąšų verslas.

Lietuvai savo noru atsisakius „Belaruskalij“ tranzito šiam persikėlus į Rusiją, buvo pasistengta, kad daugiau nei 50 proc. pasaulio rinkos užimantys „Belaruskalij“ ir „Uralkalij“ diktuotų kainų sąlygas pasaulinėje kalio rinkoje.

Rusijos „Uralkalij“ stovėjo prie žlugimo ribos, nes „Belaruskalij“ per Klaipėdos uostą trąšas gabeno pigiau. Po Lietuvos valdžios sprendimo nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą „Uralkalij“ pelnai šoktelėjo kelis kartus. 2023 m. Rusija netgi daugiau uždirbo iš kalio trąšų nei iš naftos.

Ne atsitiktinai 2022 m. dar Ukrainos prezidento patarėju buvęs Oleksijus Arestovičius tiesiai įvardijo, kad Lietuvos valdžia uždrausdama „Belaruskalij“ tranzitą dirbo Rusijos naudai.

Nuostoliai Lietuvoje ir Baltarusijoje

„Belaruskalij“ tranzito uždraudimo schema buvo tokia. Iš Lietuvos Vyriausybės atėjo nurodymas „Lietuvos geležinkeliams“ nuo 2022 m. vasario 1 dienos, tai buvo dar iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, nebegabenti „Belaruskalij“ trąšų.

„Lietuvos geležinkeliai“ buvo priversti vienašališkai pažeisti trąšų gabenimo sutartį su „Belaruskalij“. Tokio drastiško Lietuvos valdžios sprendimo pasekmes pajuto ne tik „Lietuvos geležinkeliai“, bet ir visas, tarp jų ir Lietuviškas verslas, per visas tranzito grandines. Keli šimtai žmonių Lietuvoje neteko gerai apmokamo darbo.

Dėl valdžios veiksmų pralaimėjo Lietuvos verslas, taip pat ir „Lietuvos geležinkeliai“, kurie dotuojami – tai yra tapo valstybės išlaikytiniais.

Dėl valdžios veiksmų pralaimėjo Lietuvos verslas, taip pat ir „Lietuvos geležinkeliai“, kurie nuo to laiko dotuojami – tai yra tapo valstybės išlaikytiniais.

Kokia baltarusiško tranzito nutraukimo žala pačioje Lietuvoje, kol kas jokių duomenų nėra. Bendra Baltarusijos tranzito netektis siekė apie 15 mln. tonų per metus.

Naujai išrinktos Lietuvos valdžios Seimo Audito komitetas veikiausiai aiškinsis, kokius nuostolius patyrė Lietuva dėl vienašališkai nutraukto „Belaruskalij“ trąšų ir kito Baltarusijos tranzito.

Akivaizdu, kad dėl vienašališko sutarties nutraukimo pralaimėjo ir „Belaruskalij“. Truko nemažai laiko, kol jis savo kalio trąšų produkcijos tranzito grandines iš Klaipėdos uosto perorientavo į Rusijos uostus.

„Belaruskalij“ įvardino, kad jų nuostoliai dėl nutraukto tranzito per Klaipėdos uostą siekia 12 mlrd. JAV dolerių. Tokia suma, su kuria Lietuva nesutinka, yra įvardinta tarptautiniame arbitraže, kur Lietuvos interesus atstovauja Susisiekimo ministerija. Ji yra pateikusi atsiliepimą, kad nesutinka nė su vienu „Belaruskalij“ ieškinio punktu.

Arbitražą laiko tarsi gąsdinimu

Lietuvoje išplatinta informacija, kad įvardinusi 12 mlrd. JAV dolerių dydžio žalą, „Belaruskalij“ siekia išgąsdinti mūsų šalį. Neva siekiama, kad Lietuvos naujoji valdžia sėstų prie derybų stalo ar siektų susitarimo arbitraže.

Koks galėtų būti susitarimas, niekas nenurodo. Gal taip Baltarusija ar „Belaruskalij“ siekia, kad būtų panaikintos ES sankcijos. Gal siekia vėl sugrįžti į senąjį tranzito kelią per Klaipėdos uostą, nes tai baltarusiams yra pats palankiausias kalio trąšų gabenimo į Vakarus būdas?

„Belaruskalij“ 12 mlrd. JAV dolerių arba 11,4 mlrd. eurų ieškinys prieš Lietuvą yra milžiniška suma. Galima palyginti su tuo, kad 2025 m. Lietuvos biudžeto išlaidos numatytos 34,4 mlrd. eurų. Jei po arbitražo sprendimo Lietuvai už vienašališkai nutrauktą sutartį tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ tektų sumokėti trečdalį biudžeto sumos, valstybė atsidurtų arti žlugimo ribos.

2020–2024 m. Lietuvą valdžiusi valdžia naują valdžią įstūmė į situaciją, kai teks vaikščioti tarsi ant peilio ašmenų. Jei naujosios valdžios atstovai prabils apie derybas, pasipils dešiniųjų kaltinimai, kad koloboruojama su Baltarusijos diktatoriumi, nes „Belaruskalij“ esanti tarsi jo kišeninė Baltarusijos valstybinė įmonė. Pralaimės arbitražą, gaus pylos, kad prastai atstovavo Lietuvos interesus.

Kai kurie teisininkai lyg ir guodžia, kad net ir pralaimėjus arbitražą 12 mlrd. JAV dolerių mokėti nereikėtų, nes sumos mažėjančios 50 ir daugiau procentų nei prašo ieškinį padavusi pusė. Esą įprasta, kad arbitražinių ieškinių sumos išpučiamos tam, kad pavyktų daugiau gauti laimėjus arbitražą.

Yra ir abejonių, ar „Belaruskalij“ laimės ginčą arbitraže. Nuo 2022 m. birželio 3 d. „Belaruskalij“ taikomos ES sankcijos. „Belaruskalij“ Europos Sąjungos Bendrajame teisme pralaimėjo ginčą dėl jai taikomų ES sankcijų.

Neaišku, kiek tai gali turėti įtakos tarptautinio arbitražo sprendimui? Tiek ES sankcijos, tiek Europos Sąjungos Bendrojo teismo sprendimas įsigaliojo vėliau nei „Lietuvos geležinkeliai“ vienašališkai nutraukė sutartį su „Belaruskalij“.