Neseniai per audrą į uostą neįleistas kruizinis laivas „Mein Schiff 4“ dar kartą įrodė, kad Klaipėdoje būtina rekonstruoti molus.

Laiką skaičiuoja minutėmis

Klaipėdos uosto laivų eismo tarnybos duomenimis, 2013 metais atplaukė 382 laivai ilgesni nei 200 metrų. 2014 metais tokių laivų jau buvo 465. Per metus bendras laivų tonažas padidėjo net 12,5 procentų.

Tai tik parodo, kokiais tempais didėja laivai. Tą lemia ir laivybos verslo sąlygos, kai sumažėjus bendriems frachtams, didesniais laivais gabenti krovinius tapo efektyviau nei mažiukais.

Kokiais tempais toliau didės laivai, neaišku. Šiaip Klaipėdos uostas yra pasirengęs priimti įspūdingų dydžių laivus. Tačiau tai galima daryti tik ramesniu oru.

Dabar verslo tempai yra tokie intensyvūs, kad laivai, o ypač konteineriniai, plaukiantys linijose, skaičiuoja laiką ne valandomis, o minutėmis.

Reikia švelninti kampą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovybė supranta, kad uostas turi būti pasirengęs priimti laivus ir esant rūstesnėms oro sąlygoms.

To paties kruizinio laivo „Mein Schiff 4“ neįsileidimas į Klaipėdos uostą atnešė nuostolių turizmo verslui, sujaukė laivo keleivių planus.

„Kad išvengtume tokių situacijų kaip su laivu „Mein Schiff 4“, būtina keisti molų konstruktyvą. Po rekonstrukcijos molai turėtų būti ilgesni, o kanalo kampas švelnesnis – šiandien į uostą norintiems įplaukti laivams tenka „laužti“ maždaug 25 laipsnių kampą. Tikimės, kad uosto vartai turėtų būti perstatyti iki 2020 metų, tam tikimasi gauti ES finansavimą. Jeigu mes nerekonstruosime laiku uosto vartų, ateityje galime turėti labai rimtų problemų“, – sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. 

Perstatys pietinį molą

A.Vaitkus pripažįsta, kad vienas iš sunkiausių uždavinių yra apsispręsti, kaip suformuoti molus, kad jie veiktų efektyviai – saugotų uostą nuo išilginių bangų, vadinamojo traukūno, ir netrukdytų laivams plaukti į uostą ir blogu oru.

Šiuo metu yra parengti keturi Klaipėdos uosto vartų perstatymo variantai. Jie buvo pristatyti Vyriausybei.

„Kol kas yra labiau teoriniai pamąstymai, kaip po rekonstrukcijos turėtų atrodyti nauji uosto molai. Reikia rimtų specialistų, inžinierių įvertinimo. Svarbiausia sąlygai, kad molai turėtų būti aukštesni, maždaug šešių metrų. Dabar stipresnis vėjas prie uosto vartų sukelia iki 5 metrų bangas“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Pagrindinis akcentas bus kreipiamas į tai, kaip perstatyti pietinį molą. Vienas iš variantų būtų, kad jūroje šalia dabartinio molo būtų statomas naujas molas. Vykstant statybai senasis molas būtų nuardomas, o jo medžiagos naudojamos naujajam statyti. Tokia molo statyba praplatintų Klaipėdos laivybos kanalą, leistų jį gilinti iki 17 metrų. Taip pat ji leistų naują molą statyti nestabdant laivybos Klaipėdos uoste.