Švęsti – tik lietuviškas šventes
„Aš tai – prieš Heloviną. Kokia čia šventė? Mes katalikai ir švęsti reikia katalikiškas šventes. Mano galva, vaikai net nesupranta, ką jie švenčia“, – tikino Dovilų seniūnijos, Kiškėnų seniūnaitijos seniūnaitis, buvęs „Tolupio“ sodų bendrijos pirmininkas Nikolaj Gorčiakov.
Vyras tikino, kad Visų Šventųjų išvakarėse masiškai po svetimus namus vaikštinėjantys vaikai nelabai supranta, kokiu tikslu jie beldžiasi į svetimas duris.
„Ne tik saldainiai turi būti galvoje. Taip Lietuvoje nuo seno buvo švenčiamos Užgavėnės. Nesvarbu, kad mano pavardė rusiška, aš čia gimęs ir augęs, mano visas vidus yra lietuvio, todėl manau, kad turime švęsti lietuviškas šventes“, – nuomonę išsakė vyras.
Ką kabinti ant durų?
Helovinas – anglosaksiškų šalių šventė, kuria buvo minimas gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių ribos simbolinis išnykimas.
Helovinas kilo iš keltų šventės Samhaino.
Keltų Naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1-ąją, išvakarėse būdavo rengiama šventė mirties dievo Samhaino garbei. Ji simbolizavo šalčio, tamsos, nykimo laiko pradžią, todėl ilgainiui imta sieti su žmogaus mirtimi.
Spalio 31-ąją per sodus pasileidus vaikų būreliams, N. Gorčiakov juokavo, kad žydų tematika šiais laikais juokų nepalaidysi, būsi nesuprastas.
„Helovinas yra primesta šventė. Ji yra naudinga tik verslininkams. Kyla klausimas, kaip turi jaustis tie žmonės, kurie nepritaria tokiam šventimui ir jie visai nenori, kad pas juos kažkas sutemus belstųsi? Gal kokį ženklą ar vainiką reikėtų kabinti ant durų? Štai vieni skundėsi, kad į duris vaikai beldėsi, kai namuose buvę žmonės jau ruošėsi gulti, vaikščiojo naktiniais marškiniais“, – stebėjosi vyras.
Helovinas yra primesta šventė.
Lanko liuteronų kapines
N. Gorčiakov priminė, kad kaimo sodybos anksčiau buvo lankomos per Užgavėnes.
„Šiais laikais iš viso labai daug painiavos. Dainelės apie čigonus ar žydus yra neetiškos. Kadaise moterims pliauską, įvyniotą į pagalvę, dovanodavo Užgavėnes švenčiantieji. Dabar tai taip pat gali būti įžeidimas – o gal moteris negali susilaukti vaikų? Dabartinėje kultūroje viskas susipainioję. O štai svetimas šventes, kažkodėl galima švęsti. Bet mes juk – katalikai“, – svarstė vyras.
N. Gorčiakov su kitais Kiškėnų bendruomenės nariais lapkričio 1-ąją aplankė netoliese esančias liuteronų kapinaites ir uždegė ten žvakelių.
Bendruomenės pirmininkė Olesia Staškevičienė tikino, kad Kiškėnų kaimo liuteronų kapinaites bendruomenė tvarkė dar pavasarį.
„Sutvarkėme, kiek galėjome. O lapkričio 1-ąją nuėjome uždegti žvakutes. Nustebino vienas antkapių, kuriame buvo parašyta, kad čia palaidotas žmogus, kuris buvo gimęs 1865 metais. Aš taip pat manau, kad prieš lapkričio 1-ąją yra ramybės periodas, nedera švęsti. O vaikus reikia mokyti puoselėti atminimą, todėl juk ir lankomos artimųjų kapavietės“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.
Naujausi komentarai