Klaipėdiečiai kelia klausimus dėl daugiabučių rūsių būklės ir tvarkos.
Vieni gyventojai skundžiasi netinkamu patalpų naudojimu, o kiti – abejingumu, kai rūsiuose kyla problemų, kurias būtina spręsti nedelsiant.
Viena klaipėdietė viešai pasidalijo situacija Debreceno gatvėje esančiame daugiabutyje. Pasak jos, jau kelintą dieną iš eilės rūsyje girdisi uždaryto katino miaukimas.
„Gal kažkas palikote atidarytas laiptinės duris ir gyvūnas įbėgo į rūsį? Juk tik namo gyventojai, valdytojas ar pirmininkas turėtų pasirūpinti, kad privatūs rūsiai būtų patikrinti, kai yra tokia situacija. Nejaugi nevaikštote į savo rūsius? Kai pradės dvokti, tai visos tarnybos bus kaltos“, – feisbuko grupėje rašė klaipėdietė.
Šis įrašas sulaukė diskusijų ir priminė, kad rūsiai daugelyje daugiabučių tebėra vieta, kur dažnai pasigendama aiškios tvarkos, priežiūros ar bendro gyventojų susitarimo.
Pagal Aplinkos ministerijos skelbiamą informaciją, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą reglamentuoja Civilinis kodeksas.
Jame numatyta, kad namo bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinės sistemos priklauso butų bei kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Tai reiškia, kad gyventojai turi pareigą rūpintis bendru turtu, prisidėti prie jo išlaikymo bei tvarkos užtikrinimo.
Daugiabučio bendrojo naudojimo objektus gali administruoti bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba savivaldybės paskirtas administratorius.
Valdytojo pareiga yra organizuoti bendro naudojimo patalpų priežiūrą, imtis priemonių tam tikrai žalai ar grėsmei pašalinti, teikti informaciją gyventojams bei užtikrinti tinkamą namo administravimą.
Vis dėlto ne visi gyventojai žino, kur kreiptis kilus problemai, o kai kur trūksta ir bendruomeniškumo.
Žmonės pirmiausia raginami informuoti namo administratorių, bendrijos pirmininką ar kitą atsakingą asmenį.
Naujausi komentarai