Bandymas iškraustyti laivus, kurie Pilies uostelyje iškelti iš vandens ir pastatyti automobilių vietose, panašu, baigsis fiasko, nors pastangų įdėta nemažai. Taryba priėmė sprendimą, kontrolieriai vargo kabindami įspėjimus dėl jachtų patraukimo, grasino rinkliava, savininkai piktinosi ir nesuprato, kas vyksta.

Užima 15–16 vietų

Klaipėdos miesto tarybos patvirtinti rinkliavos už automobilių stovėjimą tvarkos pakeitimai įsigaliojo sausį.

Viena iš naujovių buvo ta, kad šį mokestį privalo mokėti ne tik mašinų, bet ir kitų transporto priemonių, tarp kurių – laivai, karietos, priekabos, savininkai.

Pabrėžta, kad tokiu būdu siekta ne surinkti daugiau rinkliavos, o įvesti tvarką.

Šalia Pilies uostelio ant kranto stovi ne viena iškelta jachta. Viena tokia transporto priemonė užima nuo trijų iki keturių vietų, kur galėtų stovėti automobiliai.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ skaičiavimais, iš viso – 15–16.

Po pakeitimų įsigaliojimo praėjus mėnesiui, laivai nebuvo patraukti.

Tad viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai, vykdydami miesto tarybos sprendimą, laivų savininkus pradėjo informuoti apie naują tvarką.

Ant laivų buvo kabinami įspėjimai, kad reikia patraukti transporto priemonę arba sumokėti rinkliavą už tiek vietų ir laiko, kiek stovima.

Įspėjo pačius „laivus“

Tik pradėjus vykdyti kontrolę, viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis neslėpė, kad situacija dėl Pilies uostelio prieigose stovinčių iškeltų laivų sudėtinga ir kartu – komiška.

„Kontrolieriai turėjo pasitelkti išradingumą, kad įspėjimai pasiektų savininką. Ant vandens transporto priemonių jie buvo klijuojami ir panaudojus izoliaciją“, – pasakojo vadovas.

Nors įspėjimai buvo kabinami matomoje vietoje, tačiau abejota, ar informacija apie naują tvarką pasiekia savininkus.

„Palyja, neaišku, ar jie nenukrinta, ar bus galima suskaityti. Galima sakyti, kad įspėjame pačius laivus. Mūsų pranešimai tikrai nėra pritaikyti laivams“, – tvirtino vadovas.

Pasak G.Neniškio, pasitaikydavo, kad kontrolieriai sutikdavo ir pačius laivų savininkus. Šie stebėjosi, kas vyksta, kodėl užkliuvo jų transporto priemonė.

„Klausė, ką čia darome. Žiūrėjo kaip į kvailius ir viskas“, – prisiminė direktorius.

Vylėsi, kad susiprotės

Įspėjimus kabinę kontrolieriai tikėjosi, kad savininkai susiprotės ir patrauks laivus.

G.Neniškis atkreipė dėmesį, kad pasiūlyti jokio kompromiso negali, nes tarybos sprendimas jau priimtas. Viešoji įstaiga tik užtikrino jo kontrolę. Tačiau vadovas akcentavo, jog tvarka turi būti.

„Laivai plaukia, automobiliai važiuoja. Kiekvienas turi būti savo vietoje. Ten yra įrengtos vietos automobiliams. Jos yra mokamos. Laivų ten neturėtų būti“, – komentavo direktorius.

G.Neniškis pastebėjo, kad yra numatyta rinkliavos lengvatų, tačiau jos skirtos ne laivams, o automobiliams.

Jis pabrėžė, kad apmokestinus jachtas niekas nesiekia surinkti daugiau rinkliavos.

„Ant kranto iškelti laivai tikrai atrodo nekaip. Žinoma, formaliai laivų savininkai gali susimokėti rinkliavą, sumesti monetas į parkomatą. Klausimas, kur prikabins pranešimą, informuojantį, kad rinkliava sumokėta. Veikiausiai kils tokių pačių rūpesčių, kaip ir mums dėl įspėjimų“, – svarstė direktorius.

Kontrolieriai laukia verdikto

Kaip toliau elgtis su laivų, kurie iškelti ant kranto ir užima automobiliams stovėti skirtas vietas, savininkais, kontrolieriai tarėsi su savivaldybe. Ši bendrovei „Klaipėdos laivų remontas“, kuri yra Pilies uostelio operatorė, parašė raštą, kad laivai būtų patraukti.

Žadėta, jei situacija nesikeis – vandens transporto priemonės nebus patrauktos, savininkams pradėti skaičiuoti rinkliavą už stovėjimą, o šios nemokant taikyti sankcijas.

„Atsiradus bet kokiems pokyčiams dėl stovėjimo tvarkos centrinėje miesto dalyje, visada numatomas pereinamasis laikotarpis. Niekas bausti nepuola. Šis atvejis – ne išimtis. Žmonės nelabai seka priimtus tarybos sprendimus. Dėl to reikia laiko išaiškinti naują tvarką. Visada tikimės, kad žmonės susiprotės ir jos laikysis“, – komentavo G.Neniškis.

Tačiau ši situacija pasisuko kiek netikėtai. Savivaldybėje vyko pasitarimas su bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ atstovais. Jų teigimu, pagal koncesijos sutartį su savivaldybe, laivai minėtoje teritorijoje gali būti palikti iškelti ant kranto.

„Dabar savivaldybė aiškinasi, ar apskritai mes galime kontroliuoti. Laukiame, kol situacija bus aiškesnė, kad pasakytų, kaip mums elgtis“, – tvirtino vadovas.

Apmokestintų du kartus

Bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ generalinis direktorius Alvydas Butkus pasakojo, kad pagal koncesijos sutarties su savivaldybe sąlygas įmonė turi teikti tiek laivų stovėjimo vandenyje, tiek saugojimo iškeltų į krantą paslaugas.

Taip pat, pasak vadovo, yra numatyta, kad įmonė gali naudotis žeme, esančia už penkių metrų nuo krantinės. Į šį ruožą pakliūva ir automobilių stovėjimo vietos.

„Yra koncesija, sutarties reikalavimai ir mes juos vykdome. Privalome laivus iškelti į krantą ir juos saugoti“, – komentavo A.Butkus.

Savininkai moka už laivų saugojimą krante. Šis mokestis svyruoja nuo 80 iki 110 eurų per mėnesį, priklausomai nuo transporto priemonės ilgio.

A.Butkus atkreipė dėmesį, kad mokesčio dydis kasmet yra derinamas su savivaldybe.

„Jei laivo savininkas dar ir rinkliavą už automobilio stovėjimą turės mokėti, tai jau nenormalu“, – tvirtino generalinis direktorius.

Prasilenkia su įvaizdžiu?

Pasak A.Butkaus, krante iškelti laivai laikomi tik šaltuoju metų laiku. Dėl to, jo nuomone, jokių problemų nekyla. Kovą laivai bus nuleisti į vandenį.

„Žiemą čia automobilių nėra daug. Nekalbant apie netvarką keliantį jaunimą. Jei būtų daugiau stovėjimo vietų, netvarka būtų dar didesnė. Tikrai nėra jokios problemos. Ne pirmi metai čia laivai stovi iškelti šaltuoju metų laiku. Jau praėjo 3–4. Anksčiau tokių klausimų nekildavo. Niekam laivai netrukdė“, – prisiminė vadovas.

A.Butkus pasakojo, kad pradėjus kontrolieriams kabinti įspėjimus apie naują tvarką laivų savininkai sunerimo, kas vyksta. Anot vadovo, teko aiškinti, kad tai ne jų problema.

„Mes esame operatoriai ir turime spręsti klausimą kartu su savivaldybe“, – pabrėžė vadovas.

Pilies uostelio teritorijoje ir prieigose ant kranto stovi iškelta apie 150 laivų. Jie palikti ne tik stovėjimo vietose, bet ir įmonės teritorijos gamybinėje dalyje, Kruizinių laivų terminale. Dalį laivų išsiveža patys savininkai. Jie čia žiemos nepraleidžia.

Klaipėda visada nori pabrėžti, kad yra jūrinis miestas. A.Butkaus nuomone, ant kranto iškelti laivai atrodo gražiai, jie traukia ir miestiečių akį.

Pradėjo analizuoti sutartį

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus teigė, kad dabar analizuojama savivaldybės koncesijos sutartis su įmone „Klaipėdos laivų remontas“.

„Žiūrėsime, kas ten parašyta, ir tada priimsime sprendimą. Koncesijos sutartis didelė. Reikia laiko, kol ją išanalizuosime. Konsultuosimės ir su teisininkais“, – tvirtino vedėjas.

R.Mockaus manymu, nieko keista, kad dėl pasikeitimų kyla įvairių klausimų. Tai naujas dalykas.

„Kiekviena pusė šioje situacijoje gali būti teisi. Šis tarybos sprendimas tikrai nėra perteklinis. Juk kalbama ne tik apie laivus, bet ir priekabas, karietas, kitas transporto priemones. Vasarą, kai stovėjimas bus apmokestintas Smiltynėje, tai bus aktualu. Tik dabar laivai pateko į akiratį“, – komentavo vedėjas.

Be to, anot R.Mockaus, iškelti ant kranto laivai gali stovėti ne tik Pilies uostelio teritorijoje ir prieigose. Šios transporto priemonės gali būti paliekamos ir kitose vietose.

G.Neniškis atkreipė dėmesį, kad anksčiau, stebint, kaip klaipėdiečiai laikosi stovėjimo tvarkos miesto centre, kildavo tam tikrų klausimų dėl priekabų.

Šios, apkabinėtos reklamomis, būdavo pastatytos ir paliktos ilgą laiką. Dabar susimokėti rinkliavą turės ir jų savininkai. Įtrauktos visos transporto priemonės.