Monopolis – eksvaldininkui
Laivų techninę būklę tikrina vienintelė šalyje registruota privati įmonė – „Laivo patikra“, kuriai vadovauja buvęs Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) darbuotojas Arvydas Martinkus.
Paaiškėjo, kad įmonės „Laivo patikra“ vadovas A. Martinkus LTSA dirbo iki 2019 m. vidurio.
„Nėra jokių draudimų, kad buvę LTSA darbuotojai negalėtų arba galėtų tik tam tikram laikui praėjus kurti įmonę ir vykdyti šią veiklą. Faktas, kad A. Martinkus buvo LTSA darbuotojas, niekaip neturėjo įtakos vertinant įmonės atitiktį reikalavimams ir priimant sprendimą dėl teisės atlikti technines apžiūras suteikimo“, – kilusį ažiotažą dėl buvusio valdininko veiklos komentavo LTSA.
Diskusijos apie tai, kad laivų patikrą reikėtų perleisti į privačias rankas, Seimo kuluaruose vyko apie dešimtmetį.
Argumentuota, kad tokią paslaugą galėtų teikti būtent privačios įmonės.
Tačiau įsigaliojus įstatymų pakeitimams, rinkoje kol kas neatsirado kitų privačių tokios paslaugos teikėjų, todėl laivus tikrina tik įmonė „Laivo patikra“.
LTSA turi dar vienos įmonės prašymą, tačiau licencija jai dar nėra suteikta.
Brangs ir vandens motociklams
Daugelis laivų savininkų suskubo techninę apžiūrą atlikti dar prieš liepos 1-ąją, kai ši paslauga pabrango.
Tie, kurie susidūrė su įmonės „Laivo patikra“ įkainiais jau po liepos 1-osios, liko šokiruoti.
„Man pasiruošimas techninei apžiūrai kainuos virš tūkstančio eurų. Aš dar sena kaina apžiūrą atlikau už 60 eurų. Vien įmonei „Laivo patikra“ reikės mokėti 600 eurų. Kai kam geras versliukas“, – apmaudą liejo vienas klaipėdietis.
Laivavedys pažymėjo, kad didesni laivai techninę apžiūrą privalo atlikti kasmet.
„Kasmet po tokią sumą reikės išmesti. Jei užsiimi komercine paslauga, privalai kiekvienais metais atlikti apžiūrą“, – pasakojo laivavedys.
Katerius, laivus, motorines valtis ir net vandens motociklus turintys žmonės ėmė diskutuoti – ar naujoji laivų patikra nėra monopolinėmis sąlygomis sudaryta galimybė vienam rinkos žaidėjui pelnytis?
„Skirtumas yra. Kur 36 eurai kartą per dvejus metus ir kur 320 kasmet atiduoti kažkokiam neaiškiam verslui. Ar čia normalu atrodo toks lupikavimas be alternatyvų?“ – retoriškai klausė vienas savininkas.
Kitas vyriškis pasidalijo užklausa, siųsta įmonei „Laivo patikra“, kur klausta, kiek kainuos vandens motociklo patikra.
Už motociklo patikrą A. Martinkus atsakė imsiąs 240 eurų.
„Nusistatė valandinį apmokėjimą. Dvi valandas ruošiasi tikrinti motociklą? Nejuokinkite. Per dvi valandas aš jį išrenku ir surenku atgal. Jei jis man taip laivą žiūrės, jam dienos neužteks. Tai yra labai negerai“, – stebėjosi laivo savininkas Romas iš Klaipėdos.
„Nesuprantama ir netoleruotina“
Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas Algirdas Valentinas tikino, kad ruošia raštą LTSA dėl laivų apžiūrų pokyčių.
„Negali taip būti. Pats sau savo darbo kainas nusistatė, ir viskas. Nesuprantama ir netoleruotina“, – stebėjosi A. Valentinas.
15 metų turistines grupes po marias plukdantis Kęstutis pasakojo, kad 46 keleivius gabenančiu laivu jis mariomis plaukioja iš Mingės, Rusnės, keleivius plukdo į Nidą.
„Anksčiau turėjau du didelius laivus, dabar plukdau tik vienu laivu. Anksčiau techninė apžiūra laivui kainuodavo 55 eurus. Dabar atsirado privatininkas, kuris perėmė šią paslaugą. Apžiūra pabrango iki 500 eurų“, – pasakojo laivavedys.
Vyras tikino, kad vandens turizmo sezonas yra trumpas, o apžiūrai susidarė eilė norinčiųjų.
Visa ši naujoji tvarka yra labai bloga.
„Šalyje registruota 26 tūkst. vandens transporto priemonių. Jei nori, kad tau greičiau atliktų apžiūrą, reikia mokėti dvigubai. Įkainis dauginamas iš dviejų. Taip parašyta šios įmonės tinklalapyje“, – stebėjosi vyras.
Įmonės „Laivo patikra“ įkainiuose parašyta, kad ne darbo valandomis arba skubos atveju už vandens transporto priemonės apžiūrą reikia mokėti dvigubai.
Įkainiuose parašyta, kad patikros kaina priklauso nuo transporto priemonės variklio galingumo ir keleivių vietų skaičiaus.
„Viešai buvo užsiminta, kad jei ši patikros įmonė neišgyvens, neturės pajamų, įkainiai esą kils. Ar tai ne reketas? Kažkas man užsiminė, kad šiuo metu apžiūrai jau laukia eilė laivų. Juk laivų yra visoje Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Birštone ir kitur“, – stebėjosi laivavedys.
Matuoja virvių storį
Laivo savininkas Kęstutis patikino, kad mariomis plaukiojančių laivų savininkai išgirdo reikalavimą laive turėti 300 kilogramų sveriančius kelis gelbėjimo plaustus.
„Jūriniams laivams gal to ir reikia. Mes, laivavedžiai, gal žinome, kiek laive turi būti gelbėjimo priemonių. Mano laivui reikalaujama aštuonių tokių plaustų. Jei tiek sukrausiu į laivą, nebegalėsiu net žmonių plukdyti. Laivas iš vietos nepajudės. Jei plukdai 46 keleivius, tai esą turi būti plaustų 92 vietoms? Ar taip teisės aktuose parašyta?“ – stebėjosi vyras.
Laivavedys spėjo, gal tikrintojas painioja dokumentus ir reikalavimus?
„Kur matyta, kad techninės apžiūros metu slankmačiu virves kas matuotų? Tikrinamas laive garsas. Šis ponas Rusnėje išsitraukė garso matuoklį ir tikrino garsą laive. Vaikų žaidimai. Atrodo, lyg būtų ieškoma priekabių, kad tik techninės apžiūros talono neišduotų. Vandens turizmas Lietuvoje trunka tik tris mėnesius. Negausi talono – nedirbsi. Dėl trijų mėnesių reikia tūkstančius mokėti. Ši vasara ir taip šalta, atšaukinėjami užsakymai“, – piktinosi laivavedys.
Įmonės „Laivo patikra“ įkainiuose nurodyta, kad reikia mokėti ir už tikrintojo atvykimą – 50 centų už vieną kilometrą.
„Taip pat nurodyta, kad reikia mokėti už kelto bilietą, jei vykstama į Kuršių neriją. Man labai keista: jei vyksti tikrinti penkių laivų į Nidą, ar tuomet visiems penkiems laivų savininkams bus pateikiamos sąskaitos už tą patį vieną kelto bilietą? Kodėl penkis kartus reikia mokėti? Ar čia teisybė? Tai jau grynas plėšikavimas“, – šiurpo laivavedys.
Ne visi vandens mėgėjai turi didelius laivus, egzistuoja ir mažų laivelių.
„Tam, kad neprašytų bedarbio pašalpos iš valstybės, žmogus išsiima verslo liudijimą ir pats užsidirba duonai. Bet vandens turizmui šie pokyčiai dabar yra peilis po kaklu“, – pabrėžė laivavedys.
Ką veikia biudžetininkai?
Laivavedė Aurelija Kalvaitienė iš Šilutės rajono pasakojo, kad domėjosi, kokie reikalavimai keliami įmonėms, norinčioms teikti laivų techninės apžiūros paslaugą.
„Misija neįmanoma. Reikalavimai tikrai dideli. Visa ši naujoji tvarka yra labai bloga. Man kyla klausimas, ką veikia LTSA? Kam gyventojai moka mokesčius, išlaiko biudžetininkus, o nėra kam laivų techninės apžiūros atlikti. Atsiranda privatininkas, kuriam reikia mokėti dešimt kartų brangiau“, – stebėjosi moteris.
A. Kalvaitienė taip pat suabejojo dėl reikalavimo vidaus vandenų laivuose turėti gelbėjimo plaustus.
„Aš neradau tokio teisės akto. Užtenka valties pagal keleivių skaičių. Manęs asmeniškai jis nereikalavo. Bet aš domėjausi LTSA, klausiau, ar kas pasikeitė? Man patikinta, kad vidaus vandenyse jokių plaustų nereikia“, – kalbėjo A. Kalvaitienė.
Moteris pripažino, kad vandens turizmas šalyje tikrai ne aukso amžių išgyvena.
„Manau, eilės bus. Dirba vienas specialistas, kuris kainoraštyje pažymėjęs, kad dokumento išrašymas trunka vieną valandą. Valandą taloną jis išrašinėja? Neįtikėtina“, – stebėjosi A. Kalvaitienė.
Ji klausė ir paties A. Martinkaus, kodėl sudarė tokius įkainius.
„Pagalvokite, kokia suma turi gautis Trakų gyventojui, kurio laiveliui reikia apžiūros. Kitas klausimas – ką bendro turi techninė apžiūra su keleivių skaičiumi laive? Įkainis auga dar ir dėl variklio galingumo. Aš iš A. Martinkaus neišgirdau logiško atsakymo“, – pasakojo moteris.
Skundų negavo
LTSA direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo akcentavo, kad laivavedžių skundus rankioja iš viešosios erdvės, tačiau nė vienas laivo ar katerio savininkas tiesiai administracijai nereiškė jokių nusiskundimų.
„LTSA veiklos licenciją įmonei išdavė nuo liepos 1 d., tačiau jos gali netekti, jei veikla bus vykdoma netinkamai, neatitiks nustatytų licencijos sąlygų. Tokiu atveju, jeigu nebūtų daugiau tokias paslaugas teikiančių įmonių, technines apžiūras vėl atliktų LTSA“, – akcentavo T. Kolendo.
Paprastai tariant, LTSA atidžiai stebi įmonės „Laivo patikra“ veiklą, tačiau konkrečių skundų niekas iki šiol taip ir neparašė.
LTSA akcentavo, kad laivų savininkams daugiausiai klausimų kyla dėl išaugusios paslaugos kainos.
„Jos valstybė nereguliuoja. Įmonė „Laivo patikra“ pati nustatė techninės apžiūros atlikimo kainas. Iki šiol LTSA techninės apžiūros, kaip administracinės paslaugos, kainą nustatinėjo remdamasi Rinkliavų įstatymu, o šios rinkliavos paprastai nepadengia visų valstybės institucijų patiriamų išlaidų. Pavyzdžiui, vidaus vandenų transporto priemonių techninės apžiūros kainos Latvijoje, lyginant su dabartine Lietuvos rinka, yra net kelis kartus didesnės“, – pažymėjo LTSA.
Laukia rinkos pokyčių
LTSA direktoriaus pavaduotojas T. Kolendo pranešė, kad sulaukė dar vienos įmonės prašymo licencijai gauti.
„Tarp reikalavimų yra prievolė turėti Nacionalinio akreditacijos biuro pažymėjimą pagal ISO standartą. O tai gali užtrukti net keletą mėnesių. Biuras atlieka auditą. Visi kiti reikalavimai įveikiami bet kuriai, pavyzdžiui, laivus remontuojančiai įmonei. Visos techninių apžiūrų įmonės yra akredituotos pagal ISO standartą“, – paaiškino T. Kolendo.
Jis patikino, kad įmonės, norinčios teikti tokią paslaugą, turėjo trejus metus pasiruošimui ir pažymėjimų gavimui.
Išgirdęs laivavedžio pasakojimą, esą A. Martinkus nurodė laive turėti aštuonis gelbėjimo plaustus, T. Kolendo patikino, kad gelbėjimo priemonės privalo būti laive.
„Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikia aiškintis, koks tai laivas. Jei laivo savininkui kyla klausimų, raginu kreiptis raštu į LTSA. Galbūt iš tokių pranešimų ir mums būtų aišku, ar įmonė tinkamai atlieka paslaugą. O jei teisės aktai sudaro painiavą, reikia juos keisti, kad techninė apžiūra būtų visiems suprantama“, – teigė T. Kolendo.
T. Kolendo nustebino laivavedžio klausimas, kodėl techninės apžiūros metu užsimota slankmačiu tikrinti virvių storį.
„Neradau tokio reikalavimo. Nėra virvės storis numatytas. Mes turime žinoti ir įmonei pranešti, kad nereikia tikrinti virvių storio. Trumpėtų patikrinimo laikas“, – pastebėjo T. Kolendo.
Paklaustas, ar derėtų laivų tikrintojui imti penkis atlygius už vieną kelto bilietą, T. Kolendo net sutriko.
„Čia jau vidinio padorumo klausimas. Neturėtų taip būti. Nesąžininga“, – tarstelėjo T. Kolendo.
Jis pripažino, kad laivų techninė apžiūra kažin ar vyksta žiemos laikotarpiu.
„Tiesa, kad dažniausiai laivų savininkai suskumba prieš pat sezoną. Iš viso registre yra 26 tūkst. vandens transporto priemonių, tačiau kiek yra realiai plaukiojančių, sunku pasakyti. Registre pilna jau nebenaudojamų guminių valčių registracijos numerių. Realiai per metus mes atlikdavome apžiūrą 500 transporto priemonių“, – pasakojo T. Kolendo.
T. Kolendo patikino, kad LTSA dirba per 220 žmonių.
„Kol valstybė deleguos valstybinėms institucijoms tam tikras funkcijas, tol biurokratinis aparatas nemažės. Jei privačios įmonės ims teikti paslaugas, mažės biurokratinis aparatas. Tačiau ar nėra paradoksalu, kad verslui ėmus vykdyti perduotą funkciją, mūsų pradėta klausti, kodėl mes nereguliuojame kainų? Vadinasi, biurokratinio aparato reikia“, – kalbėjo T. Kolendo.
Stebėtina, bet Susisiekimo ministerija atsisakė nuo komentarų šia tema.
Atstovė spaudai Asta Dudurytė patikino, kad nors ministerija ir yra atsakinga už susisiekimo politikos šalyje formavimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju visi klausimai turi būti adresuojami LTSA.
Su žmona – į koncertą
Dienraščiui „Klaipėda“ telefonu susisiekus su įmonės „Laivo patikra“ vadovu A. Martinkumi, šis pažėrė tiradą dėl to, kad žurnalistai jam uždavinėja klausimus
A. Martinkus aiškino, kad negali kalbėti, nes važiuoja tikrinti laivo. Tačiau po sekundės jau tikino, jog važiuoja į Rygą, į mokymus.
Vyras išpyškino, kad ir po darbo neturės laiko, nes su žmona eis į koncertą.
„Aš žurnalistais nebepasitikiu. Viskas, tik raštu. Aš jau pasakojau žurnalistams, laukiu dabar straipsnio. Vėl pasinaudos, ažiotažą sukels, „laikus“ susirinks. Jūs nesirūpinate mano reputacija“, – piktinosi A. Martinkus.
Jis į žurnalistų užklausą dėl įkainių, dėl įmonės veiklai keliamų priekaištų atsakė itin trumpai.
„Informuojame, kad su mūsų teikiamų paslaugų įkainiais galima susipažinti internetinėje svetainėje. Kelionės išlaidos paskirstomos proporcingai visiems laivo savininkams. Laive esantys lynai (kaip jūs pavadinote „virvės“) turi atitikti jiems keliamus techninius reikalavimus. Dėl gelbėjimosi plaustų būtinybės vidaus vandenų keleiviniams laivams informuojame, kad kreipėmės į LTSA su prašymu išaiškinti galiojančio LTSA direktoriaus įsakymo taikymą. Kaip akredituota kontrolės įstaiga, privalome vadovautis galiojančiais nacionaliniais teisės aktais. Šiuo metu patikros laukia penki laivai“, – rašoma A. Martinkaus siųstame laiške redakcijai.
Nors A. Martinkus vadovauja privačiai įmonei, tačiau ji yra viešųjų paslaugų teikėja, nes valstybė delegavo privačiam subjektui atlikti viešąsias paslaugas.
Kai kurie laivavedžiai tikino, kad kreipsis į Konkurencijos tarybą dėl išaiškinimo, ar LTSA galėjo perleisti techninės apžiūros funkciją vieninteliam privačiam subjektui, neturinčiam konkurentų.
Tai ir galėjo lemti paslaugos įkainių kilimą.
Laivų savininkai taip pat klausė, ar valstybinės institucijos tikrai viską padarė, kad nekiltų chaosas šioje srityje?
Naujausi komentarai