Per tirštą rūką ir pakrantėje susikaupusius jūros dumblius jūros beveik nebuvo matyti.
„Labai daug dumblių. Teko pabūti Liepojoje – ten irgi tas pats, bet kvapas baisesnis. Čia dar nors kvėpuoti galima“, – pasakojo moteris.
„Bandėme dumbliuose ieškoti gintarų. Radome nedaug, tik keletą trupinėlių“, – sakė vyras.
„Gražiau, kai paplūdimys būna švarus. Keista, kad jis toks. Gal jūra susirinks juos atgal“, – svarstė kitas vyras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kad dumblių buvo gausiau nei įprasta, antrino ir gelbėtojai.
„Ketvirtadienį buvo audra, didelis bangavimas. Penktadienį jūra pradėjo rimti ir išmetė daug dumblių. Šią vasarą dumblių tiek dar nebuvo, pernai – taip pat. Kiekis labai didelis“, – aiškino gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.
Banglentininkams per dumblius irtis buvo itin sudėtinga.
„Apsineša banglentė, hidrokostiumas, viskas apsineša. Išlendi kaip pelkių žmogus“, – pasakojo vyras.
„Tiesiog tragedija, net neįmanoma praplaukti. Nežinau, kaip plausiu plaukus – turbūt valandą reikės praleisti duše“, – skundėsi moteris.
Iš jūros dumblių kalnai banglentininkams atrodė kitaip.
„Realiai vyks taip: jis klosis, ant jo neš smėlį ir, kaip jau matote, prie vandens jau kyla kopa. Turbūt pakils kokį pusantro metro nuo kranto linijos“, – aiškino banglentininkas.
Prie molo dumblių buvo gausiausia, tačiau ir kai kurie kiti paplūdimiai buvo jais nukloti.
„Dumbliai mūsų priekrantėje tęsiasi iki 15–16 metrų gylio. Jie apauga akmenis ir formuoja vadinamuosius Lietuvos rifus. Kai ateina stipresnė audra, tie dumbliai yra nuraunami“, – pasakojo Klaipėdos universiteto mokslininkas Martynas Bučas.
Mokslininkas ragino žydinčių melsvabakterių nepainioti su dumbliais.
„Kai buvo labai karštos dienos, sužydėjo mikrodumbliai, ir žmonės galvoja, kad dabar, kai jie sužydėjo, juos čia ir išmetė. Tai reikia atskirti. Čia yra makrodumbliai – akimi matomi dumbliai“, – pabrėžė M. Bučas.
Palangos komunalininkai traktoriais vežė dumblių kalnus iš paplūdimių. Komunalininkų vadovas sakė, kad taip suskubta daryti, jog, orams šylant, puvėsių kvapas negąsdintų kurortininkų. Klaipėdos paplūdimiuose dumblių buvo gausu ne visur.
„Banga pakils ir nuplaus. Kai matysime, kiek jūra nuplaus, matysime, kur liks didesnės sankaupos, ir bandysime jas išvežti. Tačiau didelių darbų, kokie tenka Palangai ar Šventajai, tikrai nebus“, – sakė Melnragės–Girulių tvarkymo skyriaus vedėjas Marius Maliorius.
Mokslininkai sakė, kad dumbliai nėra pavojingi, tačiau ilgai krante pūti negali, nes jie yra bakterijų maistas. Juose randama fekalinių ir itin pavojingų, rimtas infekcijas galinčių sukelti „Vibrio“ bakterijų.
„Tokiose dumblių sankaupose stebime pagausėjimą šių bakterijų, kurios gali būti patogeniškos žmogui. Vadinasi, jeigu dumbliai kaupiasi rekreacinėje aplinkoje, paplūdimiuose, ir ten išbūna ilgiau nei vieną, dvi ar tris dienas, rekomenduotume juos šalinti“, – pabrėžė Klaipėdos universiteto mokslininkė Marija Kataržytė.
Kad dumbliai jau nebe gintarų saugykla ar gera trąša daržams, išdavė kvapas.
„Kai atėję į paplūdimį jaučiame supuvusio kiaušinio kvapą, nes išsiskiria sieros kvapas, vadinasi, prasidėjo intensyvūs skaidymo procesai ir mikroorganizmų galėjo gerokai padaugėti. Tokiu atveju rekomenduočiau vengti eiti į vandenį, ypač jeigu turite žaizdų“, – įspėjo M. Kataržytė.
Antraip, anot mokslininkų, didėja rizika užsikrėsti pavojingomis bakterijomis.
(be temos)