Klaipėdietis Aurimas baltą danielių užfiksavo Šilalės rajono laukuose.

„Nežinau, kokia matematiškai yra tikimybė pamatyti danielių albinosą, bet man šiandien jį pavyko ne tik pamatyti, bet ir nufilmuoti“, – džiaugėsi vyras.

Iš pradžių jis manė, kad išvydo baltą stirną, tačiau vėliau socialiniame tinkle komentatoriai paaiškino, kad nuotraukose ne stirna, o danielius.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos specialistas Erlandas Paplauskis paaiškino, kad baltų danielių patelės atsiveda, tai nėra labai retas reiškinys.

„Baltas – tai dar nereiškia, kad albinosas“, – akcentavo ekologas.

Baltas – tai dar nereiškia, kad albinosas.

Baltos spalvos kailiu gyvūnas gali gimti dėl leukizmo. Tai tokia organizmo būklė, kai odoje, plaukuose, plunksnose melanino yra žymiai mažiau nei norma arba jo visai nėra.

Leukizmą sukelia recesyvinis alelis. Gyvūnams leukistams būdingas baltas kailis, tačiau akys ir kiti organai ar audiniai paprastai normalios spalvos. Gyvūnams albinosams būdingos raudonos akys.

Tačiau yra manančių, kad visiškai balti danieliai jau galėtų būti vadinami porūšiu.

„Baltų gimsta visai daug, nėra tai jokia retenybė. Gimsta juodi, rusvi ir balti danieliai“, – patikino žvėryno Karklėje įkūrėjas Antanas Bosas.

E. Paplauskis paaiškino, kad gamtoje išgyvena tie gyvūnai, kurie turi maskuojamąsias spalvas. Sibire vyrautų balta gyvūno spalva.

„Pas mus sunku būti baltiems. Sunku sėlinti, iš toli matosi. O kai gyvūnas auga namuose, baltus puoselėja ir atsiranda visokių dalmantinų. Gyvūnai prisitaiko ne prie gamtos, o prie žmogaus estetikos, tai jiems padeda išgyventi ir palikti palikuonis“, – patikino E. Paplauskis.

Biologas tvirtino, kad gamtoje gimsta visokių palikuonių, o mutacijos yra natūralus dalykas.

„O dominuoti ima ta spalva, kuri padeda išgyventi. Danieliams gamtoje grėsmę kelia plėšrūnai. Baltam jaunikliui sunkiau išlikti nepastebėtam. Toks visada bus pirmas taikinys. Žolėdžiams geriau yra maskuojamoji spalva. Nieko čia mistiško nėra“, – kalbėjo ekologas.

Ar dažnai gimsta baltų danielių, E. Paplauskis tikino nežinantis.

„Jei auga nelaisvėje, baltus išsaugoja žmonės ir jų genų daugėja kultūroje, nes ir pasikryžmina. O gamtoje mažėja, nes jie nepalaikomi“, – paaiškino ekologas.