Daktariškos ašaros

Dienos komentaras

Daktariškos ašaros

Pagyvenusių nusikaltėlių memuarai tampa paklausia preke politinių “muilo operų” biznyje. Iš pradžių Sigitas Gaidjurgis draskė žurnalistų širdis pavargusio eksmafiozo raudomis apie neklusnų jaunimą, susimokiusį jį “pakasti”. Dabar Henrikas Daktaras sukėlė užuojautos konvulsijas net dviem Seimo ekscentrikams – Vytautui Šustauskui ir Romanui Sedlickui.

Pastarasis banditų gynėjo reputaciją puoselėja nuo tada, kai, paskirtas į komisiją “sekimo skandalui” tirti, jis per televiziją paskelbė, jog generalinis komisaras sankcionavo valstybės vadovų telefoninių pokalbių klausymąsi. “Skandalas!” – kaitino aistras parlamentaras. Tie R.Sedlicko pareiškimai stebuklingai sutapo su H.Daktaro sūnaus Enriko suėmimu.

Beje, Seimo narys pats vaikšto anapus įstatymo. Į Seimą jis pateko neatsisakęs JAV pilietybės. Tai bene vienintelis tikrai žinomas jo biografijos faktas. Visa kita – jo paties apie save skleidžiami patys keisčiausi gandai. Tarkime, R.Sedlickas leidžia manyti buvęs slaptųjų tarnybų agentas ir diplomuotas teisininkas, nors niekas nei jo diplomo, nei juolab agento ženklelio nėra matęs.

R.Sedlicko vaidmuo Kauno nusikaltėlių autoriteto pašonėje daug paslaptingesnis, nei V. Šustausko, kuris su Daktarais susiporavo jau seniai. V.Šustausko raudos apie Daktarų kančias tegali stebinti tik vienu – sveikatos - požiūriu. Policijai suėmus E.Daktarą, V.Šustauskas pabudo iš bemaž trejus metus trukusios politinės komos. Iki tol apie Seimo nario Šustausko egzistavimą primindavo tik nuotraukos iš rokerių švenčių ir pranešimai apie jo fizinę sveikatą.

Laisvės sąjungos nario Enriko suėmimas paveikė V.Šustauską it kokia “Viagra”. Jis užsibrėžė apginti nuo policijos ne tik Kauno, bet ir Panevėžio bei Šiaulių gaujas. Gelbėjimo operacija vykdoma dviem kryptimis – kompromituojant gaujas persekiojančius komisarus ir aukštinant nusikalstamo pasaulio įžymybes.

Tas aukštinimas jau įgyja komiškų bruožų. Maža to, kad prie H.Daktaro bylos rauda jau du Seimo nariai. Žiniasklaida padidina gedinčiųjų skaičių, išspausdindama H.Daktaro “visą tiesą apie A.Paulauską”, kurioje labai mažai faktų, bet daug moralizavimo ir yra net viena citata iš Ekleziasto komentarų. Ir visa tai priskiriama plunksnai žmogaus, kuris savo pasiaiškinimus policijai rašė išvengdamas taškų, kablelių ir kitų gramatikos “nesąmonių”.

Dar kiek ir H.Daktaras taps televizijos pamokslininku. Išvaizdus vyrukas, kurį galima įsivaizduoti automatu arba beisbolo lazda varantį šėtoną iš savo priešų. Nauja, palyginti su Psicho, “darančio” Raudoną banalumu.